Kovos su barzda istorija: nuo šumerų titnago nuolaužų iki elektrinių barzdaskučių

Pirmieji rasti į barzdos skutimo reikmenį panašūs įrankiai priklausė šumerams ir egiptiečiams. Jie naudojo aštrias titnago nuolaužas. Vėliau vyrai įgudo darbuotis įvairiomis kriauklėmis, aštresniu kaulu, akmeniniu, obsidiano ar geležiniu, vėliau ir plieno peiliu. Tai buvo pavojingi įrankiai, jais buvo galima net pasipjauti. Tai skatino sugalvoti ką nors tobulesnio.

Amerikietis Kingas Campas Gillette’as XIX a. pabaigoje pasiūlė plonytį skutimosi peiliuką. 1901-aisiais jis užpatentavo tokį vienkartinį dviašmenį peiliuką, įdedamą į T formos laikiklį – dvi lygiagrečias plokšteles su kotu. Pirmuosius skutimosi įtaisus K.C.Gillette’as pagamino 1903 m. – bet tais metais pavyko parduoti tik 51 skustuvą ir 168 peiliukus. Kitąmet vartotojai jau nupirko 91 tūkst. skustuvų ir 124 tūkst. peiliukų.

1915 m. parduota beveik pusė milijono skustuvų ir 70 mln. peiliukų. Kai 1918 m. JAV įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą, jų armija visiems kariams pripirko skustuvų ir peiliukų. Šauktiniai turėjo nusiskusti, kad barzda netrukdytų užsidėti dujokaukės ir neprisiveistų utėlių. Kartu su amerikiečių kareiviais į Europą atkeliavo ir keičiamieji skutimosi peiliukai.

Elektrinės barzdaskutės prototipas buvo sukurtas 1910 m. Šio mechanizmo autorius Willis Shockey sumontavo besisukančius peiliukus – tai atrodė bauginamai. Pirmąją tinkamą praktiškai naudoti elektrinę barzdaskutę 1928 m. sukūrė JAV atsargos pulkininkas Jacobas Schickas. Tokios sausai skutančios mašinėlės idėja jam kilo per karą sėdint apkasuose – ten buvo nepatogu naudotis „Gillette“ peiliukais, nes reikėjo vandens ir muilo. 1931-aisiais J.Schickas pardavė pirmąją elektrinę barzdaskutę, o 1937-aisiais – jau 1,5 mln.

1939 m. olandų bendrovė „Philips“ pristatė pirmąją pasaulyje dviejų galvučių elektrinę mašinėlę „Philishave“, vėliau sukurta ir trijų galvučių barzdaskutė. „Philips“ išaugo į elektrinių mašinėlių milžiną ir XX a. 9-ajame dešimtmetyje perėmė šį verslą iš bendrovės „Schick“.

1956-aisiais Didžiosios Britanijos bendrovė „Wilkinson Sword“ pristatė daugkartinius nerūdijančiojo plieno peiliukus. Konkurentams neliko nieko kita, kaip tik naujovę priimti. Kurį laiką taip ir buvo, kol apsižiūrėta, kad mažėja bendrovių pelnas. Sugrąžinti pirkėjus padėjo 1975 m. bendrovės BIC pasiūlyta naujovė – patogus ir itin higieniškas vienkartinis skustuvas. Po metų analogišką gaminį į rinką išleido ir „Gillette“.

Ir šlapio, ir sauso skutimosi priemonės vis tobulėjo, bet nė viena neužleido savo pozicijų. Tiek vienas, tiek kitas būdas turi savo privalumų.