Kraupiausia įmanoma mirtis – „Byford Dolphin“ incidentas: staigios dekompresijos metu vienas naras sprogo, o kitiems užvirė kraujas (Foto, Video)

Tačiau vieną dieną platformoje ištiko didžiulė tragedija. 1983 m. lapkričio 5 d. platformoje buvo gręžiamas Frigg dujų telkinyje Šiaurės jūros Norvegijos sektoriuje. 4 val. ryto britų narai Edwinas Cowardas ir Roy'us Lucasas ilsėjosi nardymo kameroje, o norvegų narai Bjornas Bergersenas ir Trulsas Hellevik grįžo iš savo pamainos į perkėlimo kapsulę.

Kapsulę iš išorės po vandeniu aptarnavę nardymo asistentai Williamas Crammondas ir Martinas Saundersas prišvartavo nardymo kamerą, todėl Bergersonas ir Hellevikas galėjo perlipti per trumpą tunelį ir prisijungti prie Cowardo ir Lucaso.

Įprasta procedūra būtų tokia:

• Uždarykite nardymo varpo dureles.
• Šiek tiek padidinkite nardymo varpo slėgį, kad tvirtai užsandarintumėte varpo dureles.
• Uždarykite 1 kameros duris.
• Lėtai sumažinkite slėgį tunelyje, kol jis pasieks 1 atmosferos slėgį.
• Atidarykite spaustuką, kad nardymo varpas atskirtų nuo kameros sistemos.

Pirmieji du žingsniai buvo atlikti, kai dėl nežinomos priežasties prieš Hellevikui uždarant kameros liuką, Williamas Crammondas atleido spaustuką, pritvirtinantį kapsulę prie tunelio. Tai lėmė sprogstamą nesandarios kameros sistemos dekompresiją. Iš kameros sistemos su didžiule jėga veržėsi oras, kuris nuplėšė vidines tunelio dureles ir nardymo varpą.

Pasekmės buvo baisios. Kapsulė akimirksiu patyrė dekompresiją – viduje slėgis žaibiškai nukrito nuo 9 atmosferų iki vienos, iškart nužudydamas Crammondą ir sunkiai sužeisdamas Saundersą.

Hellevikas, būdamas tunelyje, tiesiogine prasme sprogo dėl tokios staigios slėgio dekompresijos, o jo kūno dalys išsibarstė po platformos denį.  Dalis jo stuburo buvo rasta 10 metrų virš kameros, esančios ant platformos statramsčio.

Kiti trys narai taip pat žuvo. Cowardo, Lucaso ir Berergseno skrodimo metu buvo aptikti baltų riebalų gabalėliai, užkimšę jų arterijas ir venas – baltymus, kurie išvirto ir iškrito staigiai užvirus jų kraujui. Visi keturi narai, kaip manoma, žuvo akimirksniu ir neskausmingai.

Vėlesnis tyrimas padarė išvadą, kad avarija įvyko dėl žmogiškos klaidos. Kadangi per incidentą Williamas Crammondas žuvo, nežinoma, kodėl jis atleido spaustuką prieš uždarant kameros liuką; tyrėjai spėjo, kad nuovargio ir denio triukšmo derinys galėjo sukelti mirtiną nesusikalbėjimą.

Tačiau dar vienas svarbus veiksnys buvo pati sodrinio nardymo sistema, kurioje, nepaisant Norvegijos naftos ir dujų reguliavimo tarnybos (DNV) rekomendacijų, nebuvo sumontuoti jokie blokatoriai, slėgio matuokliai ar kitos saugos priemonės, neleidžiančios atjungti nardymo kameros esant slėgiui. Šis įrangos gedimas nebuvo paminėtas oficialiame avarijos pranešime, todėl žuvusių narų šeimos negavo jokios finansinės kompensacijos.

Tikėdamos, kad tyrimas yra slepiamas, žuvusiųjų šeimos įkūrė Šiaurės jūros narų aljansą, kuriam galiausiai pavyko paduoti į teismą Norvegijos vyriausybę ir pasiekti susitarimą 2008 m. – praėjus 25 metams po avarijos.

„Byford Dolphin“ gręžimo platforma buvo nurašyta 2016 metais, o galiausiai 2019 metais buvo supjaustyta į metalo laužą Aliaga mieste, Turkijoje.

Nors saugos priemonės nuo 1983 m. nelaimingų atsitikimų skaičių gerokai sumažino, „Byford Dolphin“ incidentas yra ryškus priminimas apie pavojus, kurie visada kyla gyvenant ir dirbant ekstremalioje aplinkoje.