Įdomioji ananaso istorija: tie, kas negalėdavo jo įpirkti, galėdavo išsinuomoti

C.Columbusas bei jo įgula parsigabeno ananasus į Ispaniją, kur visiems patiko saldus ir egzotinis šio vaisiaus skonis. Buvo mėginta auginti ananasus Ispanijoje, tačiau kadangi šiems vaisiams reikalingas tropinis klimatas, europiečiams to padaryti nepavyko. Vienintelis būdas gauti ananasų buvo gabentis juos per Atlanto vandenyną – o tai ne tik trunka ilgai, bet ir atkeliavę patys ananasai neretai būna supuvę ar stipriai apgadinti.

Vėliau, XVII amžiuje ananasai buvo auginami šiltnamiuose Anglijoje ir Nyderlanduose – sąlygomis, kurios priminė šiltą ir drėgną orą, kuris ir būtinas šiems vaisiams augti. Kadangi ananasų paklausa buvo didelė, o pasiūla – maža, įpirkti ananasus galėjo tik labai turtingi žmonės. Monarchai, tokie kaip Liudvikas XV, Jekaterina II ir Karolis II (kuris net užsakė paveikslą su sodininku, jam duodančiu ananasą) mėgavosi šiuo saldžiu vaisiumi, o ananasai ėmė simbolizuoti prabangą ir turtus.

Amerikos kolonijose XVIII amžiuje ananasai buvo ne ką mažiau garbinami. Jie buvo importuojami iš Karibų salų, o atgabenti į Ameriką būdavo labai brangūs – vienas ananasas galėjo kainuoti net 8000 JAV dolerių (šiandieniniais pinigais). Tokia aukšta kaina buvo dėl to, kad vaisius greitai gesdavo, buvo naujas rinkoje, egzotiškas bei retas.

Pasiturintys kolonistai rengdavo vakarėlius, kurių dėmesio centre būdavo ananasai – kaip turtų, svetingumo ir statuso simbolis, kurį iškart atpažindavo vakarėlio svečiai. Tačiau tuo metu ananasai daugiausiai būdavo naudojami kaip dekoracija – ir tik kartais valgomi, kai jau pradėdavo gesti.

Kad suprastumėte, kokie prabangūs ir ekstravagantiški buvo ananasai, reikėtų pasakyti, kad egzistavo netgi ananasų nuomos rinka: neišgalintys vaisiaus įsigyti, išsinuomodavo vienam vakarui.

XVII ir XVIII amžiuose menininkai vaizduodavo ananasus kaip svetingumo ir dosnumo simbolį. Servėtėlės, staltiesės, tapetai ir netgi lovų apdaila buvo dekoruoti ananasų piešiniais ir netgi raižiniais, kad svečiai pasijustų laukiami. Jei žmonės neišgalėdavo nusipirkti ar išsinuomoti šio vaisiaus, galėdavo įsigyt bent ananaso formos porceliano indus bei arbatinukus, kurie itin išpopuliarėjo septintajame XVIII a. dešimtmetyje.

1900 metais pramonininkas Jamesas Dole‘as Havajuose įkūrė ananasų plantaciją, tikėdamasis pardavinėti ir platinti vaisių per savo kompaniją „Hawaiian Pineapple Company“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Dole Food Company“. Šis verslas buvo itin sėkmingas – net septynis dešimtmečius jo ananasų plantacija tiekė 75 procentus viso pasaulio ananasų, o kompanija yra stipri iki pat šios dienos. Meilė šiam vaisiui taip pat neišblėso, ir net šiandien tai yra populiarus dekoro motyvas. O būtent J.Dole‘as prisidėjo prie ananaso evoliucijos – pavertė jį iš brangaus ir prabangaus daikto į skanėstą masėms.

Parengta pagal „Mental Floss“.