Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Tuo metu Sąjungininkų išlaisvintoje pietinėje Italijoje buvo sukurta nauja Italijos armija, kuri kartu su dideliu Italijos pasipriešinimo judėjimu kovojo su RSI ir jos sąjungininkais vokiečiais; šis laikotarpis žinomas kaip Italijos pilietinis karas. Amerikiečių pajėgos išsilaipino Salerne, o papildomos britų pajėgos – Tarnate. Nors nelygus reljefas neleido greitai judėti ir pasirodė esąs idealus gynybai, Sąjungininkai ir toliau stūmė vokiečius į šiaurę. Po sunkių kovų, vokiečių armija Romą paskelbė atviru miestu, todėl pasipriešinimo Sąjungininkams nebuvo. Amerikos pajėgos Romą užėmė 1944 m. birželio 4 d.
1945 m. balandžio 25 d. Sąjungininkų pajėgos veržėsi į šiaurinę Italiją ir Italijos socialinės respublikos žlugimas buvo neišvengiamas. Musolinis ir jo meilužė Clara Petacci bandė išvykti į Šveicariją, iš ten ketindami sėsti į lėktuvą ir pabėgti į Ispaniją. Tačiau netrukus Mussolinis buvo sučiuptas italų pasipriešinimo ir jis buvo sušaudytas. Jo ir meilužės lavonai su keletų kitų fašistų buvo pakabinti žemyn galva Milano aikštėje. Italijos kampanija baigėsi, kai Vokietijos C armijos grupė besąlygiškai pasidavė sąjungininkams 1945 m. gegužės 2 d., likus savaitei iki oficialaus Vokietijos pasidavimo. Abiejose pusėse žuvo arba laikomi dingusiais be žinios dešimtys tūkstančių karių, o dar šimtai tūkstančių buvo sužeisti. Kaip ir beveik kiekvienoje svarbioje karo kampanijoje, žuvo šimtai tūkstančių civilių, o dar nesuskaičiuojama daugybė buvo sužeista, išprievartauta, palikta be pastogės ir kitaip traumuota.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|