Ar Nojaus arka buvo apskrita?

Tokią išvadą priėjo tyrinėtojas Irvingas Finkelis iš Britų muziejaus Londone, sugebėjęs perskaityti nuo pasaulio tvano išsigelbėjusio laivo aprašymą molinėje Babilono lentelėje, kurios amžius siekia 3700 metų, rašo „The Guardian“.

Lentelę, kurioje yra apie 60 dantiraščio eilučių, 1940 m. Artimuosiuose Rytuose surado istorikas mėgėjas Leonardas Simmonsas, o I. Finkeliui lentelę parodė L. Simmonso sūnus Douglasas.

Mokslininko teigimu, yra žinoma keletas dešimčių dantiraščio lentelių, kuriose dėstoma tvano istorija, greičiausiai tapusi biblinės legendos apie Nojaus laivą pagrindu, tačiau minėta lentelė yra pirmoji, kurioje aprašomas išorinis laivo vaizdas.

Šiame akadų mito apie tvaną išdėstyme Dievas sako šumerų karaliui Atrahasui, kad šis sugriautų savo namą ir pastatytų valtį, taip pat paniekintų turtą ir išgelbėtų savo gyvybę. Valtis, Dievo žodžiais, turi turėti sienas ir būti apskritos formos – jos plotis ir ilgis turi būti vienodi. Toliau lentelėje siūloma laivą statyti iš palmių pluošto, sutvirtinto vandeniui atspariu bitumu.

Dantiraščio tekstas baigiamas karaliaus Atrahaso (biblinio Nojaus prototipo) paliepimu užtaisyti įėjimą į valtį, pasakytu arkos statytojui, kuriam buvo lemta pasilikti už borto ir žūti.

I. Finkelis pažymi, kad laivui, norint išsigelbėti nuo tvano, nereikėjo niekur plaukti, o tiesiog laikytis vandens paviršiuje. Mokslininko teigimu, panašios apskritos valtys ir dabar naudojamos Irake ir Irane.

Pažymima, kad Senojo Testamento Būties knygoje Nojaus arkos dydžiai ir proporcijos aprašomos kitaip – laivas buvęs 300 uolekčių ilgio, 50 uolekčių pločio ir 30 uolekčių aukščio (viena uolektis lygus beveik pusei metro).