Sfinkso veidas buvo pakeistas, rodo kompiuterinis modeliavimas

Žymusis Egipto sfinksas iš visko sprendžiant yra daug senesnis, nei buvo manoma iki šiol, ir iš pradžių turėjo liūto galvą, atskleidė naujas D. Britanijos mokslininkų tyrimas. Apie naujus mokslininkų duomenis ir prielaidas papasakos rytoj per D. Britanijos „Channel Five“ TV kanalą parodytas dokumentinis filmas „Egipto paslaptys“, skelbia dienraštis „Daily Mail“. Egiptologai jau seniai įrodinėja, kad Gizos plynaukštėje šalia Kairo stūksantis sfinksas – iš smiltainio iškalta būtybė liūto kūnu ir žmogaus veidu – buvo pastatytas netrukus po pirmosios Gizos piramidės, tai yra maždaug prieš 4500 metų. Tačiau britų geologas Colinas Readeris nustatė, kad sfinkso amžius yra kur kas didesnis. Gizos plynaukštės geologinius ypatumus tiriantis mokslininkas remiasi lietaus sukeltos erozijos ant sfinkso paliktais pėdsakais.

C. Readeris tvirtina, jog į smėlį nugrimzdęs Gizos rūmų kompleksas suteikia papildomų įrodymų apie žmonių veiklą šioje vietovėje dar iki atsirandant piramidėms. Pasak mokslininko, šių liekanų stilius skiriasi nuo kitų, todėl galima daryti prielaidą, kad vėliau ankstyvuosius statinius pertvarkė ir savo reikmėms pritaikė vėlesni šių vietų gyventojai. Remdamiesi geologo pateiktais duomenimis skaitmeninio vaizdo ekspertai sukūrė kompiuterinį ankstyviausio laikotarpio sfinkso komplekso modelį. Jis padeda įsivaizduoti, kaip sfinksas galėjo atrodyti iš tikrųjų. Mokslininkai nustatė, kad sfinkso kūnas ir galva yra neproporcingi. Tai leidžia daryti prielaidą, kad iš pradžių ant jo nebuvo pavaizduota žmogaus – manoma, faraono Chefreno – galva. Kartu su C. Readeriu tyrimus vykdęs architektūros istorikas daktaras Jonathanas Foyle teigia, kad dabartinio sfinkso galva ir kūnas labai neatitinka proporcijų. Pasak jo, tai būtų galima paaiškinti tuo, kad pirminiame paminklo variante sfinksas turėjo visiškai kitą, tai yra liūto galvą. Mokslininkų manymu, vėliau joje buvo iškirstas vieno iš faraonų, galbūt Chefreno, veidas.

Specialistai įsitikinę, kad liūtas senovės egiptiečiams turėjęs būti kur kas reikšmingesnis galios simbolis nei žmogaus veidas. Turint mintyje tai, kad paminklas vaizduoja liūto kūną, esą daug tvirčiau galima daryti prielaidą, kad jo galva taip pat buvo liūto.

Daugelis egiptologų linkę manyti, kad sfinkse iškaldintas faraono Chefreno veidas. Taip pat manoma, kad vyresnysis Chefreno brolis Džedefrė pastatė sfinksą savo tėvui Khufu pagerbti. Jei tai tiesa, sfinksas turėjo būti pastatytas tarp 2550 ir 2450 m. prieš mūsų erą. Tačiau įrodymų, kad sfinksas galėtų būti susijęs su Chefrenu, yra labai mažai, be to, visi jie netiesioginiai, rašo „Daily Mail“.

Geologas Robertas Schochas, paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį tyręs Gizos statinių kompleksą, priėjo išvadą, kad sfinksas yra gerokai senesnis, nei manoma. Jis tvirtina, kad ant paties sfinkso ir kaimyninių statinių aptiktas erozijos žymes galėjo palikti tik daug metų paminklus veikęs vanduo. Nustatyta, kad paskutinysis istorijos periodas, kai Egiptą gaivindavo smarkūs lietūs, buvo 4 tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje arba 3-iojo pradžioje. R. Schocho teigimu, lietaus erozijos žymės liudija, kad sfinksas buvo pastatytas ne vėliau kaip 6 ar 5 tūkstantmetį prieš mūsų erą, tai yra mažiausiai prieš 2000 metų iki šiuo metu plačiai pripažintos jo atsiradimo Gizoje datos. Tai reiškia, kad sfinksas dykumoje atsirado prieš 1500 metų iki visuotinai pripažįstamos Egipto civilizacijos susikūrimo datos.

Savo ruožtu C. Readeris teigia, kad sfinksas tėra vos kelis šimtus metų senesnis už tradiciškai nurodomą jo statybos metą, kuris priskiriamas Ankstyvosios dinastijos laikotarpiui.

Dar vieną nepriklausomą tyrimą atlikęs geologas Davidas Coxillas taip pat pareiškė pritariantis R. Schocho nuomonei dėl lietaus erozijos, tačiau kaip ir Readeris laikosi konservatyvesnio požiūrio dėl galimos sfinkso pastatymo datos.

Kadangi geologų išvados dėl būtinybės peržiūrėti spėjamą sfinkso amžių verčia keisti didesnių Gizos komplekso statinių datavimą, dauguma šiuolaikinių egiptologų jų nepalaiko, rašo „Daily Mail“.