Lietuvos architektūrinis paveldas (Istorija ir archeologija | Mokslas)
.
(0)
2021-10-15
6
Dar 2019–2020 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), kalno tvarkymo darbus vykdančios įmonės „Hidroterra“ subrangovas, atliko Gedimino kalno konstrukcijų tyrimus. Remiantis turimais rezultatais buvo sudarytas viso Gedimino kalno trimatis (3D) modelis, kuris atskleidė, kad nuošliaužos formuojasi ir kitose kalno dalyse.
(3)
2019-01-18
34
Jau netrukus populiariojo kompiuterinio žaidimo „Minecraft“ gerbėjai visame pasaulyje galės pasivaikščioti po istorinį Vilnių ir savo akimis pamatyti, kaip keitėsi erdvė aplink Valdovų rūmus bėgant amžiams. Šį unikalų projektą per 4 mėnesius įgyvendinusi 16 moksleivių ir studentų komanda siūlo išskirtinę galimybę susipažinti su pirmaisiais savo darbo rezultatais – nuotraukomis ir įspūdingu vaizdo filmuku.
(0)
2017-08-28
24
Daugiau nei prieš pusantro šimtmečio Klaipėdos krašte įvyko istorinis įvykis – Lankupiuose pradėtas kasti Vilhelmo kanalas, dar žinomas Klaipėdos kanalo vardu, kurio pradžioje pastatytas ypatingas hidrotechnikos įrenginys – šliuzas. Šis kanalas, sujungęs Miniją su Malkų įlanka Klaipėdoje, per audras tapo saugiu vandens keliu medienai plukdyti.
(0)
2017-01-13
3
Kas bendro tarp 700 kilogramų cukraus ir XV amžiaus medinio šulinio? Į šį klausimą reportaže atsako restauratorė Deimantė Baubaitė, kuri naujam gyvenimui prikelia Valdovų rūmuose rastus keramikos ir medžio dirbinius.
(8)
2014-12-18
14
Kaune ketinama sujungti visus mieste ir rajone esančius gynybinius įtvirtinimus ir įkurti analogų pasaulyje neturintį Kauno tvirtovės istorinį architektūrinį parką. Nors jau dabar aišku, kad projektas pareikalaus didžiulių investicijų, prikelti apleistus fortus naujam gyvenimui pasiryžę entuziastai nesileidžia į abejones ir jau kuria pirmuosius pažintinius maršrutus.
(0)
2014-01-27
2
„Ten, kur kažkada buvo karalių kambariai, dabar – smuklės, bravorai, nelegalūs lošimo namai, pasileidusios moterys ir elgetos“, – rašė meno istorikas Euzebiuszas Łopacińskis. Sugriauti ir apleisti po XVII a. vidurio maskvėnų okupacijos Žemutinės pilies rezidenciniai rūmai XVIII a. gyveno paskutines savo dienas.
|
||
