Lietuvos istorija (Istorija ir archeologija | Mokslas)
.
(4)
2020-11-01
17
Prieš kelerius mėnesius viename internetiniame žinių portale buvo išspausdintas straipsnis apie ketinimą Vilniuje statyti paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Sudomino ne tiek pats straipsnis, kiek vienas iš jam pateiktų komentarų. Prieš paminklą nusiteikęs komentatorius savo poziciją pagrindė argumentu, kad A.Smetona buvo „ne tik valstybės perversmo organizatorius, bet ir slėpė nuo visuomenės, kad tas perversmas neapsiėjo be aukų“. Tai jis esą perskaitęs vienoje knygoje apie Lietuvos prezidentus.
(1)
2020-10-29
37
Prieš 590 metų, 1430 m. spalio 27 d., mirė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didysis kunigaikštis Vytautas. Mirė, taip ir nespėjęs tapti karaliumi. Pirmąjį Vytauto bandymą karūnuotis sužlugdė lenkų didikai, apiplėšę vainikavimo sutartį gabenusius Šventosios Romos imperatoriaus pasiuntinius ir nepraleidę oficialios pasiuntinybės su karūnomis, o antrojo bandymo jis taip ir nesulaukė.
(0)
2020-10-23
22
Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – britų istoriko S. Turnbullo ir iliustratoriaus R. Hooko knygą „Žalgiris, 1410 m. Teutonų ordino žlugimas“.
(0)
2020-09-15
9
Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geologai – magistras Liudas Daumantas, asistentas Lauras Balakauskas ir profesorius Andrej Spiridonov - mokslininkų bendruomenei žurnale „Quaternary International“ pristatė itin inovatyvų tyrimą, nagrinėjantį žmonių gyvenvietes Lietuvos priešistorėje.
(1)
2020-09-15
30
Prieš 60 metų, 1960 m. rugsėjo 11 d., mirė geografas Kazys Pakštas – vienas įdomiausių XX a. tarpukario Lietuvos mąstytojų. Paklausti, ką žino apie šį žmogų, daugelis pasakytų, kad jis siūlė perkelti Lietuvą į Afriką ar konkrečiai į Madagaskarą. Tačiau tai – ne visai tiesa. Ir ne vienintelis dalykas, kuriuo įdomi ši išskirtinė asmenybė.
(0)
2020-09-02
30
Archeologinių kasinėjimų Žalgirio mūšio lauko vietoje metu buvo rasti du puikiai išsilaikę viduramžių epochos mūšio kirviai ir kelios dešimtys kitų radinių. Šeštadienį pasibaigusiose paieškose darbavosi net 70 žmonių su metalo detektoriais, praneša portalas onet.pl.
(2)
2020-07-31
46
Kaip ir visais laikais, taip ir XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje į Ameriką Lietuvos žmones traukė kur kas didesnis užmokestis už darbą. Pavyzdžiui, Tilžėje leistame laikraštyje „Tėvynės sargas“, tarsi bandant pateisinti emigraciją, 1902 m. rašyta, kad Amerikoje „[...] darbininkas padirbęs keletą metų ir mažai ant savęs teišleizdamas galįs susidėti pinigų pluoštą“.
(0)
2020-07-21
11
Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 15 d., SSRS okupuota Lietuva prarado dar vieną valstybingumo dalį. Tądien „Tautišką giesmę“, kuri tarpukariu buvo Lietuvos himnas, pakeitė tarybinis LTSR himnas, o „Tautiška giesmė“ galutinai tapo nepageidaujama. Kaip gimė LTSR himnas ir kas lėmė, kad V.Kudirkos „Tautiška giesmė“ ir po okupacijos dar ne vienus metus išliko himnu ir okupuotoje Lietuvoje?
(0)
2020-07-07
11
Lietuviškas gintaras – pats vertingiausias. Tuo įsitikinusi Palangos gintaro muziejaus darbuotoja Regina Makauskienė. Veikiausia su ja sutiktų ir 1991 bei 2002 metais garsųjį Saulės akmenį pavogę nusikaltėliai. 2002 metų nusikaltimas dar dabar yra tituluojamas vienu keisčiausių ir juokingiausių nusikaltimų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
(0)
2020-07-07
11
Lietuvos bankas yra išleidęs proginę 2 eurų monetą, skirtą Žemaitijai? Bet ar egzistavo kada nors žemaitiški pinigai? Pasirodo, kad taip! Papasakosime jums keletą istorijų apie tai. Viena jų rimtesnė, įvykusi dar Pirmojo pasaulinio karo metu, o antra linksmesnė, susijusi su Lietuvos atgimimu, kai žmonės pradėjo kvėpuoti laisviau, o ir idėjų linksmų nestokojo.
(0)
2020-04-29
14
Dar ne taip seniai visa Lietuva skambėjo džiaugsmo šūksniais, minint Lietuvos šimtmetį. Skambėjo ir Klaipėda – pati jauniausia nepriklausomos valstybės dalis. Klaipėda kol kas negali džiaugtis apvaliu jubiliejumi, tačiau kaip ir visa Lietuva, kėlė trispalvę mūsų krašto vėliavą.
(0)
2020-04-15
15
Tymai ir „triperis“ ir trachoma. Šiomis užkrečiamosiomis ligomis lietuviai 1938 m. užsikrėsdavo dažniau negu bet kokiomis kitomis, rodo tų metų sergamumo duomenys. Lyginant situaciją 1938 m. su dabarties statistika matyti, kaip reikšmingai keitėsi padėtis Lietuvoje – daug ligų, prieš 80-85 metus kamavusių lietuvius, išnyko arba beveik išnyko. Bet yra ir tokių, kurių atvejų skaičius išaugo.
(1)
2020-04-08
19
Tarpukario Lietuvoje valstybinė buvo ne tik degtinė, bet ir kortos. Nuo 1924 m. šalyje galiojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Be to, valdžia skelbė konkursą, kurio metu Lietuvos dailininkai galėjo kurti kortas su Lietuvos simbolika. Konkursą laimėjusio dizaino kortas valstybė spausdino ir platino.
(0)
2020-04-05
37
Raupsuotųjų prieglauda dabarties žmogui skamba kaip kažkas iš gilios senovės. Bet jos egzistavo dar neseniai. Klaipėdoje net iki 1944 m. veikė raupsuotųjų prieglauda – vienintelė Lietuvoje, viena paskutinių Europoje. 1937 m. Klaipėdos laikraščio „Vakarai“ žurnalistas gavo leidimą patekti į prieglaudą ir aprašė jos gyvenimą. Portalas 15min kviečia susipažinti su žurnalisto įspūdžiais, suteikiančiais išskirtinę galimybę pajusti, kaip uždaroje ir mitais apipintoje vietoje gyveno žmonės.
(0)
2020-04-04
1
Praėjusio amžiaus pradžioje Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę reikėjo sparčiai sukurti ir sveikatos priežiūros sistemą. Nors liaudies medicina vis dar buvo populiari, visoje šalyje pradėtos steigti ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
