Matematikos mokslo istorija (Istorija ir archeologija | Mokslas)
.
(3)
2021-10-06
14
Ar galėtumėte ant šachmatų lentos išdėlioti aštuonias karalienes taip, kad jos viena kitos nepultų? Žinoma, bet keliais skirtingais būdais tai galėtumėte padaryti?
(0)
2021-09-15
4
Senovėje žmogus skaičiuodavo naudodamas rankų pirštus, pagaliukus, akmenėlius, darydamas žymes lazdoje. Pirmasis „kišeninis skaičiuoklis“ buvo degto molio lentelė su grioveliais.
(0)
2021-07-27
21
Sekdami ir fiksuodami Saulės, Mėnulio bei planetų judėjimą dykumos danguje, senovės Babilono astronomai dangaus kūnų pozicijų prognozavimui naudojo paprastą aritmetiką. Nauji įrodymai rodo, kad šie žmonės, gyvenę dar prieš mūsų erą, taip pat naudojosi pažangiais geometrijos metodais – dar prieš atsirandant šiuolaikiniams skaičiavimams. Lig tol buvo manoma, kad tokios skaičiavimo technikos atsirado 1400 metais vėliau – maždaug XIV amžiaus Europoje.
(7)
2021-03-17
10
Dažnas iš mūsų pirmą kart su pi susidūrėme ir išgirdome per matematikos pamokas. Taigi, kas yra pi ir kokia jos kilmės istorija?
(1)
2021-03-08
27
Mes įpratę girdėti apie vyrų išradimus ar atradimus, bet išradėjos moterys nenusileidžia savo sukurtais išradimais.
(6)
2017-11-15
33
Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute), jis būtų tik tam skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Lovelace – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo.
(0)
2017-09-15
17
<em>Simbolis „0“ – pažįstamas ir įprastas, tačiau jo <a href="https://www.newscientist.com/article/mg21228390-500-nothingness-zero-the-number-they-tried-to-ban/">kilmė toli gražu nėra ai
(0)
2017-09-15
5
Kad galėtume džiaugtis genialiais matematikos ir fizikos pasaulio išradimais, pirmiausia reikėjo išrasti nulį.
(0)
2017-08-26
43
<em>Užsiminus apie trigonometriją, trikampio kraštinių ir kampų matavimą, daugelis šiuolaikinių mokinių ieško išmaniuosiuose telefonuose kampų, sinusų ir kosinusų. Naujas žvilgsnis į 3
(4)
2017-01-31
14
Nedaug atsirastų žmonių, nieko negirdėjusių apie garsiausią matematikos galvosūkį, tapusį tikra legenda, - Didžiąją Ferma teoremą. Šį uždavinį prieš beveik keturis šimtmečius atrado kuklus Tulūzos parlamento tarnautojas Pjeras de Ferma, palikęs 1637 m. Diofanto knygos „Aritmetika“ paraštėse tokį pastebėjimą: „Neįmanoma kubo užrašyti dviejų kubų suma, arba ketvirtą laipsnį užrašyti ketvirtų laipsnių suma, arba, bendrai bet kuriam skaičiui, kuris yra aukštesnio laipsnio, nei antras, būti užrašytam dviejų to paties laipsnio skaičių suma. Aš radau iš tiesų nuostabų šio teiginio įrodymą, bet paraštės čia per siauros jam sutalpinti“.
(0)
2016-11-09
23
Tenka pripažinti liūdną tiesą – prabangių daiktų aukcionuose mokslininkų darbai vertinami kur kas pigiau, negu reti automobiliai, unikalios aktorių suknelės ar pirmieji komiksų knygelių leidiniai. Tačiau ir juos kolekcininkai perka už milijonus. Tad kiek reikėtų taupyti, kad įsigytumėte mokslinių darbų, kurie labiausiai pakeitė pasaulio istoriją, originalus?
(0)
2016-02-04
50
Ryšio tarp judėjimo greičio ir nueito atstumo suvokimas mums atrodo labai natūralus dalykas. Visgi žmonija apie tokį ryšį žinojo ne visada.
(0)
2014-04-17
0
Per šimtmečius mokslininkai padarė daug atradimų ir sukūrė skirtingų sprendimo metodų įvairiems uždaviniams: skaitiniams ir ne tik. Istorijos fragmentai iš skirtingų amžių turėjo įtakos matematikos vystymuisi. Pavyzdžiui, kai kurie faktai ar idėjos buvo tobulinami ir tikslinami, kol įgavo dabartinį pavidalą. Skaičius π, kvadratinė šaknis iš 2 buvo tikslinami daug kartų, kol paaiškėjo, kad baigtine trupmena jų užrašyti negalime.
(2)
2014-01-10
1
Iš kelių, apie 2300 metų senumo, bambukų juostelių kolekcijos fragmentų, kuriuos mokslininkai sudėjo į vieną, paaiškėjo, kad tai kol kas seniausia žinoma dešimtainė daugybos priemonė.
(6)
2013-12-08
4
Leonardas Oileris, su žmona bei dviem vaikais 1741 metais atvykęs į Prūsiją, iš karto tapo vyriausiu matematiku Berlyno mokslų akademijoje. Šioje mokslo įstaigoje jis dirbo visą dvidešimt penkių metų laikotarpį, praleistą Berlyne. Saugesnė ir ramesnė aplinka Prūsijoje Oileriui buvo tikra atgaiva. Mokslininkas buvo gerai apmokomas, sėkmingai įsigijo patogų gyvenamąjį būstą ir gavo progą laisvai užsiimti jį dominančia veikla. Laiške draugui Johanui Kasparui Vetsteinui (Johann Kaspar Wettstein) Oileris rašė:
