Lietuva carinės Rusijos sudėtyje (Istorija ir archeologija | Mokslas)
.
(0)
2018-10-22
12
Įsibėgėjęs ruduo atneša naujų atradimų derlių. Naują sezoną pradėjusi pažintinė TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia susipažinti su archeologiniais tyrimais: Gedimino kalne rastais palaidotais 1863 – 1864 metų sukilimo vadais ir dalyviais.
(0)
2017-11-27
22
„Čia visiškai kitaip; vos iškeli koją prie užvažiuojamųjų namų, tave apspinta būrys jaunų žydelių, siūlydami savo paslaugas, ir nepaliks ramybėje, kol vieno iš jų nepasirinksi sau į totumfackius. Tas tavo naujas tarnas, kuriam moki tiek, kiek malonėsi, kuris nedrįs su tavimi derėtis dėl užmokesčio, yra faktorius. Plačiausia žodžių fac totum reikšme“, – knygoje „Vilnius per amžius“ (išleido „Briedis“) rašė J. I. Kraševskis.
(14)
2017-07-28
14
Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai, atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje, aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis, vienas iš mirusiųjų yra galimai 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas. Hipotezei patvirtinti, t. y. tyrimams atlikti, prireiks mažiausiai pusmečio.
(2)
2017-02-28
-2
Viena didžiausių nelaimių, kad per Vasario revoliuciją, vykusią prieš 100 metų, Lietuva buvo užimta Vokietijos – juk Latvijoje, Estijoje ar Suomijoje Rusijos laikinoji vyriausybė suteikė galimybes organizuoti nacionalinius karinius dalinius, politinėms partijoms davė veikimo laisvę.
(0)
2017-02-28
22
Įsakymai nukirsdinti, žiaurūs kankinimo įnagiai ir makabrišku elgesiu garsėję broliai, kurie nugaros neatsukdavo net vienas kitam – visai tai ne ištraukos kokio siaubo filmo, o 18 amžiaus Vilniaus realybė.
(0)
2015-11-20
-34
Sutvarkyti carinės Rusijos palikimą Kaune – karinius įtvirtinimus (fortus) – bandoma jau ne pirmą dešimtmetį, bet pažanga nedidelė. Vis dėlto pajudėjo į priekį projektas VI forto tvirtovėje įsteigti karo technikos muziejų ir amfiteatrą.
(0)
2013-07-09
0
Kur knygnešės slėpdavo gabenamas lietuviškas knygas? Tarp žmonių, kurie, carui uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą gabeno lietuviškas knygas, buvo ir moterų. Taip teigia Lietuvos edukologijos universiteto docentė Žydronė Kolevinskienė. Anot jos, viena vertus, moterims knygnešėms gabenti knygas buvo fiziškai sunkiau nei vyrams, kita vertus, jos lengviau pereidavo pasienio punktus, nes knygas slėpdavo po pūstais vilnoniais sijonais.
(0)
2013-04-22
2
Pasakojama, kad saulėtą 1860 metų rugsėjo 4-ąją, sekmadienį, Vilniaus visuomenė nuo pat ryto būriavosi toje vietoje, kur turėjo sustoti traukinys iš Dinaburgo (dabar Daugpilis, Latvija). Bezdonių stotelėje į garvežio talpas paskutinį kartą buvo pripilta vandens, į platformą prikrauta malkų, ir likusius 35 varstus (daugiau nei 37 km) jis įveikė nestodamas. Pagaliau trys ketvirčiai po vidurdienio traukinys pasirodė Vilniuje.
(0)
2013-04-15
1
Sakoma, kad kieviena tauta kas kelis dešimtmečius turi perrašyti savo istoriją. Tą verčia daryti naujai atrasti faktai, gimdantys naujas interpretacijas.
(23)
2011-03-26
2
Kad ir kiek besipriešintų istorikai – mokslininkai, jie nepajėgūs sustabdyti spekuliacijų istorijos faktais ir politikų siekių naudotis istorija kaip figos lapeliu savo garbingiems ketinimams ar nelabai garbingoms užmačioms pridengti. Tik kažin ar vertėtų lietuviams su lenkais susireikšminti ir manyti, kad tik mūsų politikai naudojasi istorija kaip pašluoste savo politinėje virtuvėlėje.
(1)
2011-02-24
0
Vienas seniausių Lietuvoje – Vytauto Didžiojo karo muziejus – šiemet mini 90-metį. 1921 metų vasario 16-ąją iškilmingai atidarytas muziejus išgyveno įvairių etapų, tačiau per pastaruosius 20 nepriklausomybės metų sugebėjo susigrąžinti ne tik Vytauto Didžiojo vardą, bet ir atsinaujinti.
(14)
2009-11-28
0
Jeigu surasite laisvą valandą (būtent tiek trunka video paskaita), kurią būtų galima paskirti kažkam naudingam erudicine prasme, siūlome pasiklausyti VDU profesoriaus Leonido Donskio paskaitos apie dabartinės Lietuvių valstybės susikūrimą lėmusias priežastis ir visą XIX amžiaus Europą apėmusių persitvarkymų eigą.
|
||
