Mokslininkas: Lietuva – užkampis, kuriame neįvertinta matematikos reikšmė

„Man atrodo, siekiamas tikslas yra geras, tad apskritai naująją tvarką vertinu teigiamai. Manau, tikslas yra pakelti mokymo lygį mokyklose – manau, jis šiuo metu prastas. Kiek žinau, ypač tragiškas matematikos lygis“, – apie didelio pasipriešinimo sulaukusias naujoves stojant į aukštąsias portalui delfi.lt kalbėjo R. Norvaiša.

R. Norvaiša pastebi, kad, pagal naująją tvarką, išauga matematikos reikšmė. Šįmet humanitariniuose moksluose tik stojant į filosofijos studijas atsižvelgiama į matematikos metinį pažymį. Tuo metu 2014 m. visoms humanitarinėms studijoms matematika, kartu su biologija ir informacinėmis technologijomis, bus trečiuoju dalyku. Po poros metų matematika, kartu su istorija, biologija ir informacinėmis technologijomis, bus trečiuoju dalyku visoms meno studijų sritims. Iki šiol matematikos buvo reikalaujama tik iš architektų.

Šiais metais tik ekonomikai, sociologijai, psichologijai ir su verslu susijusioms studijoms yra būtinas matematikos brandos egzaminams. Kitoms socialinių mokslų studijoms reikalingas matematikos metinis pažymys. 2014 m. matematika šioms sritims taps antruoju dalyku. Konkurencija tarp moksleivių skatins laikyti valstybinius brandos egzaminus.

„Turint galvoje sunkumus, su kuriais susiduria dalis matematikos besimokančių moksleivių, šio dalyko egzamino rezultatai gali daugiausiai daryti įtakos moksleivių eilei. Todėl manau, kad matematika yra svarbiausia nutylima nepasitenkinimo naująja tvarka priežastimi“, – teigia R. Norvaiša.

Matematika ugdo abstraktų-loginį mąstymą

„Matematika yra mokslas apie svarbiausias pasaulio suvokimo sąvokas. Pavyzdžiui, apie diskretumą ir tolydumą, apie baigtinumą ir begalybę. Mokslas pasaulį suvokia tik per matematikos sąvokas. Pavyzdžiui, laikas tapatinamas su realiųjų skaičių aibe. Todėl laikas yra toks, kokia yra matematikų konstruojama realiųjų skaičių aibė. Matematikos teiginiai neprivalo atitikti realiojo pasaulio ir yra tiek pagrįsti, kiek jie yra logiškai nepriekaištingi. Matematika, kaip logikos žaidimas, reikalauja neįprastos abstrakčios vaizduotės. Šia prasme neaišku, ko matematikoje daugiau – mokslo ar meno“, – matematiką apibūdina R. Norvaiša.

Darbo grupei, siūlančiai keisti matematikos mokymo mokykloje sistemą, vadovaujantis R. Norvaiša įsitikinęs, kad mokykloje matematikos moko ne tai ir ne taip, kaip reikėtų. Jo manymu, mokyklinė matematika suprimityvinta, matematinės technikos dalykų mokoma neaiškinant jų prasmės.

Tuo metu visuomenėje paplitęs stereotipas, kad matematika menininkams ar kitiems humanitarams nereikalinga.

„Mano nuomone, matematika yra menas ir visiškas absurdas, kai menas ir matematika supriešinami. Daliai menininkų matematika sudėtinga, nes mokoma ne tos matematikos – mokoma technikos, kuri niekam nereikalinga. Suprantama, kad jiems tada matematika sunku. Lietuva, deja, toks užkampis, kuriame matematikos reikšmė visiškai neįvertinta“, – mano mokslininkas.

R. Norvaišos tikinimu, matematika yra mokslas, ugdantis abstraktų-loginį mąstymą. Tai sritis, ugdanti šio mąstymo elementus. Deja, įsitikinęs pašnekovas, mokyklinė matematika šio tikslo nekelia.

„Abstraktus-loginis mąstymas reikalingas ir humanitariniams, ir socialiniams mokslams, ir menams. Matematika nėra taisyklių rinkinys – jeigu reikia kažką logiškai mąstyti, reikia pasitelkti labai gilią abstrakčią fantaziją. Matematika ugdo visai kito lygio – abstrakčią – vaizduotę“, – tvirtina pašnekovas.

R. Norvaiša atkreipia dėmesį, kad savaime stojimo naujovės nebus išeitis – reikia, kad būtų peržiūrėtos mokymo ir egzaminų programos.

„Ar matematika gali kokiam menininku pakenkti? Gali, jei bus kitas menininkas, kuris techninius uždavinius geriau sprendžia. Tai gali pabloginti kito menininko įstojimo galimybes“, – pripažino R. Norvaiša.