Neįtikėtina transformacija po muštynių: mokykloje net sukčiaudavo, kad gautų teigiamą pažymį, o dabar tapo matematikos genijumi (Video)

J.Padgettas dirbo baldų pardavėju ir neturėjo jokio susidomėjimo moksline veikla. Po traumos jis įgavo neeilinį sugebėjimą vizualizuoti sudėtingus matematinius uždavinius bei teorijas. Trauma „išlaisvino“ jo smegenų dalį, kuri padeda jam matyti pasaulį per matematinės struktūros prizmę. 

Pats J.Padgettas sako, kad realiame pasaulyje visur mato matematines figūras bei kampus – nuo geometrinės vaivorykštės formos iki drenažo vamzdžiais tekančio vandens fraktalų. 

J.Padgettas yra vienas iš nedaugelio žmonių, įgavusių erudito sindromą – kai įprasti žmonės po sunkios traumos ar ligos įgauna savybes, kurias turi tik genijai. Kiti žmonės yra įgiję muzikantų, menininkų ar kitas savybes, tačiau matematikos savybes įgijo tik keli žmonės iš viso pasaulio. 

Įdomu tai, kad prieš traumą J.Padgettas gyveno lėbautojo ir vakarėlių liūto gyvenimą. Jis pripažįsta, jog mokykloje net sukčiaudavo, kad gautų teigiamą pažymį. Bet viskas pasikeitė tą lemtingą naktį. J.Padgettas pamena, kad sekundei buvo praradęs sąmonę ir po to ėmė regėti ryškią šviesą. Jis mėgino priešintis, bet du vyrai jį mušė ir spardė tiesiai į galvą. Gydytojai dar tą pačią naktį jam diagnozavo stiprų smegenų sukrėtimą. Jie išrašė vaistų ir išsiuntė vyrą namo. 

Po traumos J.Padgettui pasireiškė psichologinės problemos, jis labai jaudindavosi bendraudamas su žmonėmis. Tačiau vyras pastebėjo, kad viskas jam ėmė atrodyti kitaip. Savo regimą vaizdą jis apibūdina kaip „abstrakčius rėmus su juos jungiančiomis linijomis“. Įprastai žmogaus regimas vaizdas atrodo kaip sklandus vaizdo įrašas, tačiau J.Padgettas mato tik daugelį nuotraukų. 

J.Padgettas taip pat ėmė tobulai paišyti geometrines figūras. Geometrinių figūrų piešimas jam padėjo suprasti kai kurias matematines formules ir dėsnius. Vis dėlto, net ir išmokęs piešti šias figūras, J.Padgettas neturėjo supratimo apie lygtis. 

Vieną dieną prekybos centre sutiktas fizikas jį paskatino mokytis matematikos. Dabar J.Padgettas studijuoja koledže ir siekia mokslinio laipsnio matematikos srityje. 

Neeiliniai vyro sugebėjimai patraukė mokslininkų dėmesį. Majamio universiteto profesorė Berit Brogaard bei jos kolegos peršvietė J.Padgetto smegenis su magnetinio rezonanso aparatu, siekdami suprasti, kaip jis įgijo tokius sugebėjimus. 

Mokslininkai sako, kad įgytas erudito sindromas yra itin retas reiškinys. Tokių atvejų yra užfiksuota vos 15–25. 

Šviesdami J.Padgetto smegenis mokslininkai jam rodė tikras ir išgalvotas matematines formules, kurios turėjo jo smegenyse suformuoti vaizdus. Atlikti tyrimai parodė padidėjusį aktyvumą kairiajame smegenų pusrutulyje, kuriame yra tūno matematiniai vyro sugebėjimai. Tačiau tai tik parodė, kurios smegenų dalys tampa aktyvios.

Mokslininkai taip pat atliko transkranialinę magnetinę smegenų stimuliaciją, kuri aktyvuoja ar slopina tam tikras smegenų sritis. Kai mokslininkai stimuliavo J.Padgetto išorinę smegenų žievę, jo nauji sugebėjimai prislopdavo. 

Kyla klausimas, ar tokios savybės tūno kiekviename žmoguje? O gal J.Padgetto smegenys kuo nors unikalios? 

Mokslininkai mano, kad greičiausiai kiekvienas žmogus giliai turi užslėptas ypatingas savybes. Būtų pernelyg didelis sutapimas, jeigu J.Padgetto smegenys būtų ypatingos, o jų gebėjimai atsiskleistų po traumos. Be to, mokslininkai yra išbandę smegenų stimuliavimą elektros šoku, po kurio laikinai pagerėja žmonių matematiniai sugebėjimai. 

Tiesa, J.Padgettas vis dar kenčia nuo potrauminio sindromo, nerimo bei obsesinio-kompulsinio sutrikimo. Vis dėlto, J.Padgettas nenorėtų prarasti savo naujųjų savybių. Jis sako, kad turint jas apima nepaprastai geras jausmas.