Kaip taškas virto nuliu: reikia vėl perrašyti matematikos istoriją

Skaičiai parašyti senovės Indijos tekste, vadinamajame Bakhshali rankraštyje, sudarytame iš 70 beržo tošies lapų, užpildytų matematika ir sanskrito formos tekstu. „Tai atrodo kaip pratybos budistų vienuoliams,“ sako Marcus du Sautoy iš Oksfordo universiteto.

Rankraštį 1881 metais atrado vietos ūkininkas ir jis buvo pavadintas pagal kaimo, kuriame jis rastas, – dabar priklausančio Pakistanui – pavadinimą. Nuo 1902 metų radinys saugomas Oksfordo universiteto Bodleian bibliotekoje.

Dabar buvo pirmą kartą atliktas datavimas radioaktyviąja anglimi – ir iš karto sugriovė kai kuriuos įsitikinimus. Iš pradžių manyta, kad rankraštis yra iš IX amžiaus, bet datavimas parodė, kad seniausi lapai yra iš 224 – 383 mūsų eros metų.

Tai reiškia, kad šis rankraštis yra ankstesnis už IX amžiaus nulio įrašą ant šventyklos sienos Gwalior, Indijoje, kuris anksčiau laikytas seniausiu užfiksuotu nulio pavyzdžiu.

Tekste yra šimtai nulių, pažymėtų taškais. Būtent šis taškas vėliau išsivystė į dabar mums pažįstamą simbolį su skyle viduryje. Taškas iš pradžių buvo naudojamas kaip vietos žymeklis, panašiai, kaip „0“, naudojamas skaičiuje 505, norint pažymėti, kad skaičiuje nėra dešimčių, bet dar nebuvo skaičius pats savaime.

Nulis, kaip vietos žymeklis, buvo naudojamas ne vienoje senovės civilizacijoje, taekimw, senovės majų ir babiloniečių. Bet tik Indijoje naudotas taškas galiausiai įgijo tikro skaičiaus statusą, ir jį pirmą kartą 628 metais aprašė Indijos astronomas ir matematikas Brahmagupta.

„Kai kurias idėjas, kurias dabar laikome savaime suprantamomis, kažkas turėjo susapnuoti. Skaičiai buvo naudojami daiktų skaičiavimui, tad, jei ko nors nėra iš viso, kurių galų tam reikalingas skaičius?“ sako du Sautoy. Nulio koncepcija, iš pradžių drausta kaip erezija, galiausiai paskatino diferencialinio ir integralinio skaičiavimo išsivystymą, ir stovi prie skaitmeninio amžiaus ištakų. „Visa šiuolaikinė technologija pastatyta ant kažko ir nieko idėjos,“ sako jis.

Datavimas niekada nebuvo lengvas, nes ne visi lapai vienodo amžiaus, = tarp naujausio ir seniausio yra 500 metų skirtumas. „Tebelieka neaišku, kaip visi šie lapai atsidūrė vienoje vietoje,“ sako du Sautoy.

Timothy Revell

newscientist.com