Revoliucinių donoro ląstelių organizmas neatmeta

Imunitetas persodintas ląsteles dažnai atpažįsta kaip svetimas ir pradeda jas atakuoti. Todėl imunitetą būtina slopinti preparatais, kurių ilgas vartojimas gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Genetiškai modifikuodami donorų ląsteles, tyrėjai sukūrė transplantatus, kurie ilgai išbuvo pelių organizme, ir imuniteto slopinti nereikėjo. Panaši strategija gali būti panaudota ir žmonėms, kas transplantaciją padarys saugesnę ir prieinamesnę.

Imuninis atmetimas — rimta problema, gydant donoro ląstelėmis. Tada recipiento organizmo imuninė sistema atpažįsta transplantuotas ląsteles kaip svetimas ir jas atakuoja, kas sukelia atmetimą. Todėl pacientai, kuriems buvo atlikta transplantacija ar ląstelinė terapija, privalo vartoti imunodepresantus, kartais visą likusį gyvenimą, kad jų organizmas transplantato neatmestų. Ilgas šių preparatų vartojimas kelia rimtas sveikatos problemas, tarp kurių recidyvuojančios infekcijos ir didesnė onkologinių susirgimų rizika. Mokslininkai nagrinėja įvairiausius šios problemos sprendimus, pavyzdžiui, terapinių ląstelių kūrimą iš paties paciento ląstelių arba inkapsuliuoti donoro ląsteles neorganinėse medžiagose. Tačiau šie metodai kelia problemas — yra brangūs, ilgas parengimas ir imuninis atsakas į svetimą medžiagą.

Naujame tyrime mokslininkai pasirinko aštuonis esminius su imunine funkcija susijusius genus — Pdl1, Cd200, Cd47, H2-M3, Fasl, Serpinb9, CCl21 ir Mfge8. Šie genai reguliuoja imuninės sistemos atsaką į grėsmes, tarp kurių ir svetimos ląstelės. Priverstinė jų superekspresija pelių embrioninėse kamieninėse ląstelėse neleido imuninei sistemai atpažinti jų kaip svetimų. Iš esmės, modifikacija sukūrė imuninį apvalkalą apie ląsteles, įšvirkštas po oda genetiškai nesuderinamam šeimininkui. Pavyko užsimaskavusios donoro ląstelės.

Neužsimaskavusios ląstelės įprastai atmetamos per 10 dienų po transplantacijos. Tačiau eksperimente nuo imuniteto užsimaskavusios ląstelės išliko daugiau nei devynis mėnesius — gerokai ilgiau, atsimenant, kad pelės įprastai gyvena apie porą metų. Tai svarbus pasiekimas, nes anksčiau niekam nėra pavykę donoro ląstelių taip ilgai išlaikyti organizme su normaliai veikiančia imunine sistema.

Dar vienas svarbus atradimas yra tai, kad nemodifikuotos ląstelės gali išvengti atmetimo, įterptos į audinį, kurį sukūrė užsimaskavusios donoro ląstelės po oda. Eksperimentais, kuriuose žmogaus ląstelės išgyveno pelės audiniuose, parodyta, kad šis apsauginis efektas pasireiškia įvairių rūšių ląstelėms. Tai gali būti naudinga tarprūšinei transplantacijai. Tarkime, tyrėjai nagrinėja galimybę naudoti kiaulių organus kaip donorų, nes jų organai primena žmonių organus dydžiu ir funkcijomis.

Mokslininkai pasirinko aštuonis imunomoduliuojančius genus, analogiškus žmonių genams, ir panaudojo juos ląstelių modifikavimui. Paskui jie šias modifikuotas ląsteles jie augindavo su imuninėmis žmogaus ląstelėmis. Rezultatai parodė, kad, užsimaskavusios ląstelės geba išvengti imuninės sistemos, kitaip nei nemodifikuotos. Šis atradimas patvirtina, kad ląstelių maskavimas gali būti efektyvus ir žmonėms.

Užsimaskavusios ląstelės gali būti panaudotos gydyti tokias ligas, kaip diabetas, senatvinė geltonosios dėmės degeneracija, artritas, lėtinis skausmas ir plaučių ligos.

hightech.plus