Netikėta funkcija. Kodėl žmonės mirksi

Mirksėjimas ne tik drėkina akis ir nuvalo jų paviršių nuo dulkių bei kitų teršalų, bet ir padeda išlaikyti regėjimo aiškumą bei yra informacijos apdorojimo proceso etapas.

Atitinkamas išvadas padarė Ročesterio universiteto (JAV) mokslininkai. Visų pirma, jų dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad vidutinis žmonių mirksėjimo dažnis yra didesnis nei reikalingas tiesiog akims sudrėkinti.

Tyrimo imtis gana maža – tik 12 žmonių ir mokslininkų padarytos išvados gana daug žadančios. Eksperimento metu mokslininkai stebėjo organizmo reakcijas į refleksinį ir tyčinį mirksėjimą.

Mokslininkai stebėjo regos žievės – smegenų dalies, atsakingos už vaizdinės informacijos apdorojimą – veiklą ir išsiaiškino, kad akių užmerkimas išprovokavo smegenų veiklos sumažėjimą, tačiau atsimerkus staigiai šoktelėjo jų veiklos intensyvumas.

Tyrinėdami akies savybių pokyčius, mokslininkai nustatė, kad kiekvienas mirktelėjimas padidina regėjimo signalų galią. Šis procesas apima šviesos, patenkančios į tinklainę, intensyvumo kaitą.

„Nepaisant to, kad užmerkus akių vokus prarandamas informacijos šaltinis, mirksėjimas padeda išlaikyti regėjimo aštrumą, nes padeda smegenims apdoroti nuolatinį vaizdinės informacijos srautą“, – teigiama tyrime.

Anksčiau mokslininkai jau yra nustatę, kad akių mirksėjimas, be akių valymo ir drėkinimo, yra priemonė išlaikyti koncentraciją ties objektu. Šio proceso metu informacijos srautas skaidomas į mažesnius fragmentus, o tai skatina geresnį suvokimą ir apdorojimą.

Tyrėjai taip pat pastebėjo nervų veiklos sulėtėjimą užmerkus akis. Ir jie iškėlė hipotezę, kad tai atlieka savotiško pernelyg didelio stimuliavimo saugiklio vaidmenį.