Tyrimas rodo metabolizmo ir dietos sąsają su bipolinės depresijos atsiradimu

Didžiojoje Britanijoje nuo bipolinės depresijos kenčia daugiau, nei milijonas žmonių. Tai tipas depresijos, pasireiškiančios esant bipoliniam sutrikimui, anksčiau vadintam maniakine-depresine psichoze. Ji pasitaiko rečiau nei unipolinė depresija. Bipolinė depresija susideda iš pakaitomis einančių depresinių, normalios nuotaikos ir vadinamų maniakinių fazių. Šiai būdinga pernelyg pakili nuotaika, pasireiškianti hiperaktyvumu, nerimu ir sumažėjusiu miego poreikiu.

Manija veikia mąstymą, apdairumą ir socialinį elgesį, sukeldama rimtas problemas ir sunkumus. Po maniakinio epizodo tokie žmonės dažnai jaučia depresiją. Tad, trečdalis DB žmonių, kuriems nustatyta tokia diagnozė, tikėtina, bandys nusižudyti. Nepaisant to, kad mokslininkai stengiasi išsiaiškinti šio susirgimo priežastis, jos lieka nežinomos.

Tačiau neseniai psichiatrai nutarė šią ligą tirti naujai: nagrinėti bipolinę depresiją ne kaip nuotaikos sugedimą, o kaip medžiagų apykaitos sutrikimą. O su juo būtent ir galima susitvarkyti dietomis ir kitomis kūno procesus veikiančiomis priemonėmis.

„Mes privalome galvoti apie bipolinę depresiją ne kaip apie pirminę emocinę problemą, o kaip apie organizmo energijos reguliavimo sutrikimą, — tvirtina Iainas Campbellas, suvaidinęs esminį vaidmenį kuriant Edinburgho universiteto Metabolinės psichiatrijos centrą. — Tai visiškai kitoks būdas galvoti apir psichikos ligas.

Baszucki Foundation, Kanados labdaros organizacijos, ir nacionalinės finansavimo agentūros UK Research and Innovation palaikomas centras tirs bipolinės depresijos ryšį su metabolizmo sutrikimais (diabetu ir nutukimu) ir kaip ją veikia cirkadinių ritmų pažeidimai.

„Energiją, metabolizmą ir šviesą mūsų organizme apjungiančios sistemos priklauso viena nuo kitos. Ir, mūsų manymu, bipolinė depresija yra jų sutrikimo rezultatas“, — tvirtina naujo Metabolinės psichiatrijos centro vadovas, profesorius Danny'is Smithas.

Bipolinė depresija iš pradžių buvo vadinama maniakine depresija.

 

„Kartais žmonės neturi energijos. Kitais atvejais jos tiesiog pernelyg daug. Jie maniakiški. Jiems nereikia miego. Jie iš tiesų aktyvūs ir daro tai, kas jiems nebūdinga. Psichiatrai klaus jų: kaip jaučiatės? Iš tiesų jie turi klausti: ką jūs darote?“, — mano profesorius.

Vienas iš būdų yra sukūrimas metabolinių gydymo metodų, kurie galėtų sutrumpinti manijos ir depresijos priepuolius.

„Ketogeninės dietos, kai žmogus iš raciono pašalina angliavandenius, bet naudoja daug riebalų, ganėtinai paplitusios. Jos naudojamos mažinti svorį, o taip pat gydyti kai kuriuos epilepsijos atvejus. Visgi dabar aiškėja, kad jie gali padėti palengvinti bipolinę depresiją“, — sako Campbellas.

Neseniai Edinburgho universitete atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 27 bipolinę depresiją turintys žmonės, aštuonioms savaitėms perėjo prie ketodietos.

„Trečdalis jų jautėsi labai gerai. Jų nuotaika buvo stabilesnė, jie buvo ne tokie impulsyvūs, ir jų depresija praėjo, — pasakoja Smithas. — Išsiaiškinimas, kodėl kai kurie sureagavo, o kiti ne, taps viena iš pirmųjų mūsų naujojo tyrimų centro tyrėjų užduočių“.

Kiti tyrimai bus fokusuoti į faktą, kad daugelis žmonių su bipoliniu sutrikimu kenčia nuo depresinių epizodų, kurie stipriausi būna rudenį ir žiemą, tuo tarpu jų manija sustiprėja pavasarį ir vasarą.

„Mes visi jaučiamės šiek tiek niūriau žiemą nei vasarą, tačiau bipolinį sutrikimą turintys žmonės tai yra labai intensyvi patirtis, ir ši problema kyla, sutrukus jų vidinius laikrodžius kontroliuojantiems cirkadiniams ritmams, — paaiškina Smithas. — Viena pacientė pasakė man žinojusi, kad tampa maniakiška, nes paaštrėjo jos jautrumas spalvoms ir šviesai. Kitaip tariant, žmonės su bipoliniu sutrikimu, tikriausiai jautresni šviesai tam tikru metų laiku. Tačiau dėl ko?“

Siekdami atsakyti į šį klausimą, mokslininkai laboratorijoje augins iš bipolinį sutrikimą turinčių žmonių gautas tinklainės ląsteles. Paskui naudos jas tirti, ar jos reaguoja į patenkančią šviesą kaip nors kitaip, ir kai jos reaguos į metų laikų kaitą.

Tarp kitų tyrimo metodų bus radiolokacinės miego technologijos. Šiais prietaisais matuojamas kvėpavimas, judėjimas ir širdies susitraukimų dažnis ir galima nustatyti, žmogus būdrauja ar ne, ir kokia miego stadija.

„Mes ketiname 18 mėnesių juos naudoti bipolinį sutrikimą turinčių žmonių miegamuosiuose. Kiekvieną kartą, kai liga paaštrės, galėsime pažiūrėti, kaip keičiasi jų miego režimas, ir taip rasti būdus prognozuoti būsimą negalavimą — remdamiesi jų miego režimo pokyčiais. Iš tiesų egzistuoja daugybė skirtingų būdų matuoti miego, cirkadinių ir metabolinių faktorių įtaką psichinei žmogaus sveikatai, — ir per kelis metus mes siekiame atsekti svarbiausius iš jų“, — pažymėjo tyrėjai.

republic.ru