Mokslininkai išsprendė pusantro šimto metų senumo paslaptį ir tai gali gerokai pagelbėti astma sergantiems žmonėms

Charcot–Leyden kristalai ir jų sudėtis

1853 metais vienoje Paryžiaus ligoninėje Jeanas-Martinas Charcot aprašė astmos pacientų gleivėse aptinkamus baltyminius kristalus. 1872 metais apie juos rašė ir vokiečių mokslininkas Ernstas von Leydenas - šių mokslininkų vardais kristalai ir buvo pavadinti. Labai ilgą laiką kristalai buvo tiesiog ignoruojami, nekreipiant dėmesio į galimą jų vaidmenį. Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai išsiaiškino, kad Charcot–Leyden kristalus sudaro galektinas-10 - eozinofiluose aptinkamas baltymas.

Eozinofilai, grūdėtieji leukocitai, sudarantys 1-4 % visų leukocitų, padeda pradėti imuninės sistemos atsaką į įvairias infekcijas. Visgi, iki šiol galektino-10 paskirtis nebuvo gerai suprasta. Yra žinoma, kad galektinas-10 tirpsta eozinofiluose ir sunkiai pasitraukia iš šio tirpalo. Tačiau, prasidėjus imuninei reakcijai galektinas-10 yra paleidžiamas ir suformuoja kristalus.

Taigi, net praėjus daugiau nei pusantro amžiaus nuo Charcot–Leyden kristalų atradimo, mokslas negalėjo atsakyti, ar šie dariniai kenkia nuo astmos kenčiantiems žmonės ir kodėl jie susidaro apskritai. Mokslininkus kankino klausimas, ar šie kristalai kenkia pacientų plaučiams bei kvėpavimo takams. Buvo žinoma tik tiek, kad kuo toliau pažengusi liga, tuo gleivėse Charcot–Leyden kristalų yra daugiau.

Naujas tyrimas išsiaiškino, kaip Charcot–Leyden kristalai kenkia astmos pacientams

Norėdami išsiaiškinti šią pusantro šimto metų senumo paslaptį, belgų mokslininkai nusprendė sukurti Charcot–Leyden kristalus laboratorijoje. Jiems tai pavyko - analizė patvirtino, kad astmos pacientų gleivėse randamų ir laboratorijoje sukurtų kristalų struktūra yra identiška. Tirdami šiuos kristalus mokslininkai išsiaiškino, kad galektinas-10 iššaukia imuninės sistemos reakciją tik tada, kai suformuoja kristalus. Dar daugiau - Charcot–Leyden kristalai patys keičia gleivių struktūrą, o tai yra vienas iš seniai pastebėtų astmos ligos simptomų.

Tuomet mokslininkai pabandė išsiaiškinti, ar Charcot–Leyden kristalų pašalinimas padėtų astmos pacientams. Jie sukūrė kristalus tirpdančius vaistus, kurie pasirodė esantys veiksmingesni nei buvo planuojama - petri lėkštutėje kristalai ištirpo vos per kelias minutes, o paciento gleivinėje - per kelias valandas. Eksperimentai buvo atlikti ir su pelėmis. Pašalinus Charcot–Leyden kristalus pagerėjo pelių plaučių funkcija ir gleivių kokybė, atsitraukė uždegimas.

Bartas Lambrechtas, vienas iš tyrimo autorių, taip pakomentavo rezultatus: „Mane stipriai nustebino faktas, kad antikūniai taip greitai ištirpdė Charcot–Leyden kristalus, kurių pacientų gleivėse yra tiek daug. Nors reikės daugiau tyrimų, kad tai patvirtintume, eksperimentai su pelėmis rodo, kad tokie vaistai efektyviai mažina uždegimą ir gleivių kaupimąsi astmos pacientų plaučiuose.“

Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis pasaulyje yra 235 milijonai nuo astmos kenčiančių žmonių. Astma yra labiausiai tarp vaikų paplitusi lėtinė liga. Astma yra nepagydoma, tačiau vaistai gali slopinti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę.