Mokslininkai surado baltymą, kuris trukdo imuninei sistemai naikinti vėžines ląsteles

Baltymas TBK1 įprastai padeda imuninei sistemai tvarkytis su mikrobais ir virusais. Jis yra aktyvuojamas įprastų imuninės sistemos procesų, tačiau, kaip dabar mano mokslininkai, jį aktyvuoti gali ir vėžio augimo faktoriai. Mokslininkai, remdamiesi anksčiau atliktais tyrimais, nustatė, kad TBK1 ir TBKBP1 baltymai gali apsaugoti vėžines ląsteles nuo imuninės sistemos, taip sukurdami palankesnę terpę ligos vystymuisi. Dabar atėjo laikas tai patikrinti ir išsiaiškinti šio mechanizmo paslaptis.

Mokslininkai tyrimui pasitelkė modifikuotas peles, kurios buvo išvestos taip, kad susirgtų plaučių vėžiu. Kelias peles mokslininkai modifikavo papildomai, eliminuodami TBK1 baltymą. Pastarųjų pelių augliai buvo mažesni, retesni ir augo lėčiau. Bandymai su žmogaus plaučių ląstelėmis baigėsi panašiais rezultatais - be TBK1 baltymo vėžinės ląstelės žuvo ir augliai negalėjo vystytis.

Mokslininkai nustatė, kad TBK1 baltymo pašalinimas apriboja KRASS geną naudojančių auglių vystymąsi. Tokie augliai dažnai yra atsparūs imuninės sistemos ląstelėms. Kai TBK1 baltymas buvo eliminuotas, T-ląstelės lengviau aptiko auglius pelių plaučiuose ir ėmė naikinti vėžines ląsteles. Tačiau ar įmanoma šį efektą sukelti vaistais?

Mokslininkai tam pasitelkė „Amlexanox“ - patvirtintus vaistus, įprastai naudojamus burnos opų gydymui. „Amlexanox“ apriboja TBK1 baltymo veiklą, tačiau šie vaistai turėtų būti naudojami kartu su pažangiomis imunoterapijomis. Tokia kombinacija, kaip parodė šis tyrimas, sumažina auglius ir sustiprina imuninės sistemos atsaką. 

„Amlexanox“ vaistai buvo tirti ir antrojo tipo diabeto bei nutukimo gydymui, tačiau tai yra pirmas toks tyrimas, kuomet šie vaistai panaudoti gydant vėžį. Kadangi mokslininkai naudojo peles, teks atlikti dar keletą tyrimų, kol „Amlexanox“ bus patvirtintas kaip vaistas, tinkantis vėžiui gydyti. Kartu mokslininkai nori geriau suprasti ir TBK1 baltymo veiklą bei kokį šalutinį poveikį gali turėti jo eliminavimas.

Mokslas vis didesnį dėmesį skiria imunoterapijoms. Manoma, kad ateityje efektyviausias būdas gydyti vėžį bus imuninės sistemos skatinimas naikinti vėžines ląsteles. Tai galima pasiekti keliais skirtingais būdais. Vėžines ląsteles galima pažymėti taip, kad imuninė sistema jas lengviau atpažintų. Taip pat galima pašalinti trikdžius, kurie dabar neleidžia T-ląstelėms atakuoti vėžinių ląstelių. Manoma, kad jau netolimoje ateityje imunoterapijos taps efektyviausiu būdu gydyti daugelį vėžio tipų.