Kuo toks pavojingas naujasis virusas Kinijoje? Naujos pasaulinės epidemijos pavojus ir kas tai yra koronavirusai

Situacija Kinijoje

Naujas mirtinas koronavirusas Kinijoje jau nusinešė devynias gyvybes. Naujausiais duomenimis, juo užsikrėtusiųjų — apie 441. Dabar yra žinoma, kad tai yra naujo tipo koronavirusas, kuris taip ir vadinasi — naujas 2019 metų koronavirusas (2019-nCoV).

Kinijoje naujo viruso epicentru tapęs Uhanas trečiadienį uždarė visą viešąjį transportą, valdžia nurodė gyventojams be ypatingos priežasties neišvykti.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenimis, iki 2020 m. sausio 22 d. buvo pranešta apie 448 laboratorijoje patvirtintus naujojo koronaviruso 2019-nCoV infekcijos atvejus, įskaitant devynias mirtis. Mirtys registruotos tik Kinijos teritorijoje, tačiau užsikrėtusių yra ir kaimyninėse valstybėse.

Nors pirmosios mirtys bei užsikrėtimai tiesiogiai siejami su Uhano gyvūnų turgumi Kinijoje, jau patvirtinta, kad virusas perduodamas ne tik nuo gyvūno žmogui, bet gali plisti ir tarp pačių žmonių.

Naujausiais duomenimis, daugiausia užsikrėtusiųjų koronavirusu yra Kinijoje — 441 atvejis, po vieną registruota Japonijoje, Pietų Korėjoje, bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, keturi — Tailande.

Kas tai yra koronavirusai ir kodėl tai taip pavojinga?

Su koronavirusų sukeliamomis infekcijomis žmonės jau yra susidūrę ne kartą, — prisiminkime, pavyzdžiui, šio tūkstantmečio pradžioje vykusį atipinės pneumonijos protrūkį Kinijoje.

Tačiau iš pradžių reikėtų trumpai priminti, kas yra virusai ir kaip jie funkcionuoja.

Virusų karalystė itin marga, virusų rūšių yra daugiau, nei augalų ir gyvūnų rūšių. Tačiau paprastai tariant, virusus galima suskirstyti į dvi grupes pagal tai, kaip jie saugo savo genetinę informaciją: DNR virusus ir RNR virusus.

Tačiau visų virusų „gyvenimo strategija“ viena ir ta pati: įsiskverbti į ląstelę, įvesti ten savo genetinę medžiagą ir paversti ją naujų virusų „fabriku“.

Virusų čempionas

Viruso gebėjimą prisitaikyti prie situacijos didele dalimi lemia genomo ilgis. Virusų genomo ilgis — jų „intelektas“, ir kuo didesnis genomas, tuo daugiau virusas turi galimybių sureaguoti į aplinkos poveikius. Virusai kuria įvairias išgyvenimo strategijas, ir kuo daugiau turi genų, tuo menkiau pažeidžiami.

Nedidelį genomą turintys virusai dažniausiai ginasi atspariu apvalkalu, padedančiu išgyventi išorėje. „Protingesni“ virusai, tai yra, turintys didesnį genomą, su šeimininku „susitaria“ arba ieško kitų nešiotojų, sukelia lėtinius susirgimus, mutuoja (kaip gripo virusai) arba darosi labiau užkrečiami — kaip, pavyzdžiui, tymų virusas.

RNR virusai būna teigiami ir neigiami. Teigiami tiesiogiai koduoja baltymus, o neigiami — „negatyvi“ jų kopija, kuri, kad galėtų koduoti baltymus, privalo gauti teigiamą RNR. Virusui tai papildomas vargas: jis privalo patekti į ląstelę, nukopijuoti iš neigiamos RNR teigiamą ir tik tada gali sintezuoti savo baltymus.

Koronavirusų genomas pats didžiausias, jis yra teigiamų RNR-virusų čempionas. Todėl jis — klastingiausias savo klasėje.

Pavyzdžiui, koronavirusai ilgai kėlė transmisinius gastroenteritus kiaulėms, tai yra, dauginosi virškinamajame trakte — ši rūšis pavadinta transmisinio kiaulių gastroenterito rūšimi. O paskui vienas iš jų persijungė ir ėmė daugintis kvėpavimo takuose — ir pradėtas vadinti respiratoriniu kiaulių koronavirusu.

Kitas koronavirusas JAV pasirodė 2013 metais, kur pavadintas kiaulių epizootinės diarėjo virusu ir sukėlė labai didelius ekonominius nuostolius.

Virusologijos revoliucija

Yra koronavirusas, sukeliantis infekcinį peritonitą katėms, yra sukeliantis bronchitą vištoms. Vienas koronavirusas, SARS, gali sukelti atipinę pneumoniją, kurią perneša šikšnosparniai (išskirtas 2003 metais), o kitą, MERS, platina kupranugariai, todėl pavadintas Viduriniųjų Rytų.

Tuo pačiu koronavirusai — vieni iš nenuspėjamiausių. Yra nuspėjamų virusų — pavojingų, bet nuspėjamų, pavyzdžiui, afrikinio kiaulių maro virusa. Tai yra DNR-virusas, vienas iš didžiausių žinomų DNR-virusų.

Dabar mokslininkai atranda labai daug naujų virusų, virusologijoje vyksta tikra revoliucija. Panaudodami naujas technologijas, pamatėme tai, ko anksčiau nematėme, lyg pakėlėme užsklandą. Pasirodo, virusų gerokai daugiau ir jie kur kas įvairesni, nei manėme.

Dėl netgi pasikeitė virusų klasifikacijas. Anksčiau virusai buvo vadinami pagal tai, kaip atrodė po mikroskopu. Pavyzdžiui, koronavirusai taip vadinami, nes elektroniniu mikroskopu gautame atvaizde matomi savotiški spygliai, ant kurių yra rutuliukai, kaip karūnoje.

Rotavirusas — nes apvalus, parvavirusas — nes mažas, ir taip toliau. Dabar gi virusai bus žymimi skaičių ir raidžių kodais, nes virusų pernelyg daug.

Pavojingi štamai

Koronavirusai — seni mūsų pažįstami, jie, drauge su visa puokšte virusų, tarp kurių ortopneumovirusas, paragripo virusas, adenovirusai – provokuoja slogą. Visi drauge jie gali sukelti ūmią respiratorinę virusinę infekciją.

Įprastai koronavirusas veikia gan švelniai. Nė vienas virusas negali sau leisti prabangos sunaikinti organizmą-nešiotoją, todėl visada su juo „susitaria“. Būtent todėl nebūna epidemijų, po kurios neliktų išgyvenusiųjų.

Tačiau kartais dėl mutacijų randasi išties pavojingi štamai. Toks virusas įgyja atipines ir patogenines savybes — nieko keisto, kad žmones jo pasirodymas taip neramina. Būtent tokiems virusams priklauso ir 2019-nCoV.

Ispanijos tyrėjų duomenimis, naujojo koronaviruso genomas 80 procentų sutampa su viruso, sukeliančio atipinę pneumoniją. Dabar mokslininkai kuria genetiškai pakeistą virusą, su kuriuo bus kuriama vakcina.

Britanijos epidemiologų duomenimis, 217 žmonių nauju koronavirusu užsikrėtusių žmonių hospitalizuoti, 6 mirė, 36 būklė sunki. Remiantis užsikrėtimų statistika, teoriškai dabar turėtų būti užsikrėtę apie 2000 žmonių.

Beje, pasaulinės epidemijos jis, veikiausiai, sukelti negalės. Naujausia išties katastrofiška virusinė epidemija, kilusi 1918 metais, — liūdnai pagarsėjusio ispaniškojo gripo — pražudė daugiau žmonių, nei liko atgulė Pirmojo Pasaulinio karo mūšių laukuose. Tačiau ispaniškasis gripas atsirado, kai niekas nieko nežinojo apie gripą, populiacija neturėjo priemonių gaminti vakcinai ir buvo praktiškai bejėgė prieš jį.

Vakcinacija ir karantinu

Naujasis koronavirusas dabar aktyviai tiriamas laboratorijose. Pavyzdžiui, jau kuriami vieno dauginimosi ciklo koronavirusai — tai yra, galintys patekti į organizmą ir netgi vieną kartą pasidauginti, tačiau po to inaktyvuojasi. Praktiškai, tai tikra vakcina — iš jos organizmas išmoksta pateikti imuninį atsaką.

Tačiau svarbiausias kovos su 2019-nCoV būdas,kaip ir SARS atveju, — ne vakcinavimas, o medicininės sanitarinės priemonės, karantinas. Laimė, virusas nėra stipriai užkrečiamas, nes daugiausiai perduodamas iš gyvūno žmogui ir nelabai prisitaikęs persiduoti iš žmogaus žmogui.

Tuo jis skiriasi nuo kur kas labiau užkrečiamų virusų. Jei į autobusą įlips žmogus, sergantis tymais, tymų virusą gaus visi keleiviai. Tas pats pasakytina apie gripo ar raupų virusą. Koronavirusо atveju – nebūtinai.

Tačiau, kaip bebūtų, laikyti jo visiškai saugiu nederėtų. Visų pirma, nežinia, kaip su užkratu susitvarkys konkretus organizmas, o antra, koronavirusas, kaip jau minėta – klastingas padaras: gali keisti audinio specifiką (tarkime, iš žarnyno formos tapti respiratoriniu), gali keisti nešiotojų ratą.

Galiausiai, koronavirusas gali keisti savo paviršių ir tada pagal antikūnius jų identifikuoti nepavyks. Žodžiu, tai virusas, nepaliksiantis epidemiologų be darbo — jie visada turės ką veikti.