Netikėti eksperimento rezultatai parodė: žmonių noras aukoti priklauso nuo benamių aprangos

Naujai atlikto realaus eksperimento tyrėjai teigia, kad net ir neoficialiai aukojant labdarai, kurią tyrėjai apibūdina kaip „tariamai nesavanaudišką elgesį“, pėstieji gali nesąmoningai įtvirtinti ekonominę nelygybę, nes aukoja tiems, kurie turi daugiau, o ne tiems, kurie turi mažiau.

„Daugelyje pasaulio šalių didėjant ekonominei nelygybei, o tokioms šalims kaip Jungtinės Amerikos Valstijos atsisakant socialinės apsaugos programų, atsakomybė kovoti su žalingu nelygybės poveikiu vis dažniau tenka patiems ekonomiškai pažeidžiamiems asmenims arba privatiems piliečiams, besiremiantiems užuojauta“, – rašo komanda, vadovaujama pirmojo autoriaus, psichologo Bennetto Callaghano iš Niujorko miesto universiteto.

Mokslininkai nusprendė įvykdyti eksperimentą realiame gyvenime, kurio metu pirmasis tyrimo autorius stovėjo gatvėje ir laikė lentelę su užrašu: „2011 m. sausio mėn. gatvėje miegojo mažiausiai 1700 Čikagos gyventojų. Dar nešalta, bet artėja žiema. Bet kokia auka padės. Ačiū.“

Pagrindinis eksperimento apribojimas buvo tas, kad gatvėje stovėjęs ir pinigų prašęs asmuo neteigė, jog asmeniškai patiria benamystę, kad neklaidintų labdaringų praeivių.

Jei kas nors jį sustabdydavo ir paklausdavo, ką jis daro, jis atsakydavo, kad renka pinigus labdarai (lėšos galiausiai buvo paaukotos tyrimo pabaigoje).

Vienintelis kintamasis buvo tas, ar labdaros rinkėjas prašė pinigų Čikagoje, ar Niujorke, ir ar jis buvo apsirengęs dalykiniu kostiumu, sulaižytais plaukais, ar džinsais ir marškinėliais, o jo plaukai buvo pasišiaušę.

Rezultatas parodė, kad jei pinigų prašantis asmuo vilkėjo tiesiog marškinėlius ir džinsus, praeiviai pinigus aukojo rečiau – iš viso perpus mažiau.

Išvados rodo, kad judriose miesto gatvėse pėstieji tik pagal išvaizdą sprendžia apie pinigų prašančių asmenų socialinę klasę ir atitinkamai duoda pinigų.

Ankstesni tyrimai parodė, kad socialinės klasės suvokimas gali turėti įtakos tam, kaip žmonės vertina nepažįstamuosius, rašo „Science Alert“.

Kai kurie XX a. septintajame dešimtmetyje atlikti eksperimentai parodė, kad aukštesnį statusą turintys asmenys dažnai gauna didesnę finansinę ar kitokią pagalbą nei žemesnį statusą turintys asmenys.

„Taigi, – rašo šio tyrimo autoriai, – gebėjimas suvokti kitų žmonių socialinę klasę ne tik leidžia žmonėms nustatyti socialines hierarchijas ir savo vietą jose, bet ir socialinio suvokimo modelius, kurie netiesiogiai pateisina šias hierarchijas, vaizduodami tuos, kurie yra apačioje, kaip nekompetentingus ar nenusipelniusius“.

Šiuo metu Niujorke ir Čikagoje atlikti eksperimentai negali pasakyti, ką galvojo pėstieji, įmetę pinigus į puodelį, tačiau jie leidžia daryti prielaidą, kad greitas socialinio statuso įvertinimas kažkokiu būdu yra svarbus.

Kai pirmasis tyrimo autorius buvo apsirengęs dalykiniu kostiumu, per kelias valandas jis pritraukė daugiau aukų ir skaičiumi, ir kiekiu.

Per 3,5 valandos, vilkėdamas verslo kostiumu, labdaros rinkėjas gavo kiek daugiau nei 54 JAV dolerius. Per keturias valandas su marškinėliais jis surinko kiek daugiau nei 21 JAV dolerį.

Po šių rezultatų buvo atlikta internetinė apklausa, kurios metu 486 dalyvių buvo paprašyta peržiūrėti ankstesnio eksperimento nuotraukas ir pranešti, kaip jie vertina labdaros rinkėją.

Kai labdaros rinkėjas buvo apsirengęs marškinėliais, apklausos dalyviai jį įvertino palyginti žemesniais balais.