Mokslininkai paaiškino, kodėl bijome klounų

Nors mokslinėje literatūroje pateikta daug galimų šios fobijos paaiškinimų, jokie tyrimai konkrečiai netyrė jos kilmės.

Todėl mes nusprendėme išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių žmones gąsdina klounai. Taip pat norėjome išsiaiškinti, kaip dažnai suaugusieji jaučia klounų baimę, ir išsiaiškinti, kokio stiprumo baimę jaučia tie, kurie apie ją pranešė.

Tuo tikslu sukūrėme psichometrinį klausimyną, kuriuo siekėme įvertinti klounofobijos paplitimą ir stiprumą. Klounų baimės klausimyną užpildė 987 žmonių, kurių amžius svyruoja tarp 18 ir 77 metų.

Daugiau nei pusė respondentų (53,5 proc.) teigė, kad bent šiek tiek bijo klounų, o 5 proc. nurodė, kad jų „labai bijo“.

Įdomu tai, kad ši itin didelę klounų baimę nurodžiusi procentinė dalis yra šiek tiek didesnė nei daugelio kitų fobijų, pavyzdžiui, gyvūnų (3,8 proc.), kraujo / injekcijų / sužeidimų (3,0 proc.), aukščio (2,8 proc.), stovinčio vandens ar oro sąlygų (2,3 proc.), uždarų erdvių (2,2 proc.) ir skraidymo (1,3 proc.), atveju.

Taip pat nustatėme, kad moterys klounų bijo labiau nei vyrai. Šio skirtumo priežastis nėra aiški, tačiau ji atkartoja kitų fobijų, pavyzdžiui, gyvatės ir vorų baimės, tyrimų rezultatus.

Taip pat nustatėme, kad klounofobija mažėja su amžiumi, o tai vėlgi sutampa su kitų baimių tyrimais.

Šios baimės kilmė

Kitas mūsų žingsnis buvo ištirti žmonių klounų baimės kilmę. 53,5 proc. respondentų, kurie nurodė, kad bent šiek tiek bijo klounų, buvo pateiktas kontrolinis klausimynas.

Šis naujas klausimų rinkinys buvo susijęs su aštuoniais tikėtinais šios baimės kilmės paaiškinimais.

8 galimi paaiškinimai:

• Bauginantis ar nerimą keliantis jausmas dėl klounų makiažo, dėl kurio jie atrodo ne visai kaip žmonės. Panašiai kartais reaguojama į lėles ar manekenus.
• Perdėti klounų veido bruožai kelia tiesioginį grėsmės jausmą.
• Klounų grimasos paslepia emocinius signalus ir sukuria netikrumą.
• Klounų makiažo spalva primena mirtį, infekciją ar kraujo sužalojimą ir sukelia pasibjaurėjimą ar vengimą.
• Neprognozuojamas klounų elgesys verčia mus jaustis nepatogiai.
• Klounų baimės išmokstama iš šeimos narių.
• Neigiamas klounų vaizdavimas populiariojoje kultūroje.
• Bauginanti patirtis su klounu.

Įdomu tai, kad mažiausiai pritariama paskutiniam paaiškinimui, kad turėjote bauginančios asmeninės patirties su klounu. Tai rodo, kad vien tik gyvenimo patirtis nėra pakankamas paaiškinimas, kodėl žmonės bijo klounų.

Priešingai, neigiamas klounų vaizdavimas populiariojoje kultūroje buvo daug stipresnis veiksnys, prisidėjęs prie klounų fobijos.

Tai suprantama, nes kai kurie ryškiausi klounai knygose ir filmuose yra sukurti taip, kad būtų baisūs, pavyzdžiui, Pennywise'as, baisusis klounas iš 1986 m. Stepheno Kingo romano „Tai“. (Pastaruoju metu šis personažas pasirodė dviejuose 2017 ir 2019 m. filmuose, kuriuose pagrindinį vaidmenį atliko Billas Skarsgårdas).

Tačiau kai kurie žmonės bijo Ronaldo Makdonaldo, greitojo maisto restoranų tinklo talismano, o jis nėra skirtas gąsdinti. Tai rodo, kad gali būti kažkas fundamentalesnio, kas žmonėms kelia nerimą dėl klounų išvaizdos.

Iš tikrųjų stipriausias mūsų nustatytas veiksnys buvo paslėpti emociniai signalai. O tai rodo, kad daugeliui žmonių klounų baimė kyla dėl to, kad dėl jų grimo negalima matyti jų veido išraiškos.

Nematome jų „tikrųjų“ veidų, todėl negalime suprasti jų emocinių ketinimų.

Taigi, pavyzdžiui, nežinome, ar jie susiraukę, ar suraukę kaktą, kas rodytų pyktį. Negalėdami nustatyti, ką klounas galvoja ar ką jis gali padaryti toliau, kai kurie iš mūsų, būdami šalia klounų, būna įsibaiminę.

Šis tyrimas leido naujai suprasti, kodėl žmonės bijo klounų, tačiau vis dar lieka daugiau klausimų.

Šis straipsnis perspausdintas iš „The Conversation“ pagal „Creative Commons“ licenciją.