Neurobiologo patarimas: kaip išsaugoti ramybę bet kokioje situacijoje

Žymus neurobiologas Danielas Levitinas sukūrė metodą „Pre –mortem“, kurį į pats laiko geriausiu būdu išsaugoti pusiausvyrą streso sąlygomis.

Mokslininkas pataria, ką galima padaryti, kad sumažintume streso poveikį arba neutralizuotume jį.

Anot jo, kai mes būname veikiami streso, mūsų smegenys gamina kortizolį, kuris dar vadinamas „streso hormonu“.

Būtent jis pagreitina širdies ritmą, skatina adrenalino išsiskyrimą į kraują ir aptemdo mąstymą.

Levitinas siūlo pažvelgti šiek tiek toliau į ateitį ir nustatyti, kas gali atsitikti blpgo, o paskui pagalvoti, ką galima padaryti dabar, kad to neįvyktų arba kad sumažintume žalą.

Kaip pasinaudoti principu „Pre-mortem“?

Galima pradėti nuo akivaizdžių dalykų – pavyzdžiui, nustatyti savo namuose specialią vietą (lentynėlę ar stalčių), kur dėsite visus būtinai reikalingus daiktus, kuriuos galima pamesti (durų, automobilio raktus, asmens liudijimą ir pan.)

Tai naudinga todėl, kad jūsų smegenyse yra zona, vadinama hipokampu, atsakinga už orientaciją erdvėje.

Būtent ji padeda atrasti daiktus. Ir nors hipokampas puikiai susidoroja su savo užduotimi, kai daiktai visada būna vienoje vietoje, užtenka juos padėti kitur, ir jis pasimeta.

Todėl pastovi vieta, kur laikysite svarbius daiktus, padės jums niekada jų nepamesti. Taip užkirsite kelią buitinio streso dėl nuolat nerandamų daiktų.

Dar daugiau, užtenka prisiminti, kad būdami streso būsenoje, mes veikiame maksimaliu savo galimu pajėgumu, todėl reikia pasistengti iš anksto tai kompensuoti.

Tokią įtampą galima paaiškinti kortizolio veikimu, kurio smarkiai padaugėja stresinėse situacijose. Kortizolis yra toksiškas, jis aptemdo mūsų suvokimą ir mąstyseną, pabrėžia neurobiologas.

Ir tikriausiai nėra labiau stresinės situacijos už tą, kai reikia priimti sprendimą, liečiantį sveikatą – arba mūsų pačių, arba mūsų artimųjų.

Būtent todėl tuo atveju, jeigu jums nustatė lėtinę ar sunkiai pagydomą ligą ir gydytojas siūlo pasirinkti paliatyviąją pagalbą ar medikamentinį gydymą, verta paklausti jo vieno dalyko: kiek efektyvus yra jo gydymas ir kokiam procentui pacientų jis padėjo?

Pagal tyrimus, kuriuos atliko mokslininkai Jerome‘as Groopmanas ir Pamela Hartzband, kai kurių ligų atvejais medikamentinis gydymas visiškai išgydo tik vieną ligonį iš kelių šimtų. Be to, 90 proc. populiarių vaistų, skirtų šių ligų gydymui, šiek tiek padeda tik 30–50 proc. pacientų.

Taip pat verta pasiteirauti gydytojo apie galimus šalutinius vaistų efektus, ar jie nepasirodys baisesni už pačią ligą.

Pagal Levitino metodą, reikia iš anksto apsvarstyti klausimus, kuriuos užduosite gydytojui, kad paskui jums netektų karštligiškai galvoti, ką reikėtų pasakyti.

Tai naudinga ir priimant bet kokius kitus svarbius sprendimus – finansinius, socialinius, asmeninius.

Dažnai mes turime pasirinkimą – nebūtinai paprastą, bet visai aiškų. Ko jūs norite iš tikrųjų – trumpo, tačiau laisvo nuo skausmo ir kančių gyvenimo, ar ilgo gyvenimo, kuriame kentėsite nemažas kančias?

Jeigu susidūrėte su tokio pasirinkimo būtinybe , verta jį apsvarstyti su savo artimaisiais.

Jums reikia nuolat prisiminti: kai būnate veikiami stipraus streso, jūsų smegenys pradeda intensyviai gaminti kortizolį, kuris sumažina daugybės organizmo sistemų aktyvumą ir pablogina jūsų mąstymą.

Priežastis yra ta, kad mes esame daugybę tūkstantmečių trukusios evoliucijos ir natūralios atrankos galutinis rezultatas.

Sutikite, kai mes susiduriame akis į akį su plėšrūnu, tai tuo konkrečiu momentu mums nereikia eikvoti energijos virškinimo, imuninei sistemoms ir net libido.

Jeigu kūnas švaistytų savo ribotą energiją visiems tiems dalykams ir mes negalėtume reaguoti pakankamai greitai, tai veikiausiai virstume plėšrūno pietumis.

Taip, iš pradžių stresinė žmogaus organizmo reakcija buvo labai naudinga ir tarnavo jo išlikimui.

Deja, ji būdinga ir šiuolaikiniam žmogui, kuris jau seniai nebegyvena džiunglėse, bet pirmas dalykas, kurį išjungia mūsų streso veikiamas ir panikuojantis organizmas , – tai sugebėjimas racionaliai ir kritiškai mąstyti.

Būtent todėl taip svarbu iš anksto apgalvoti savo reakciją į panašias stresines situacijas.

Na ir pagaliau, niekas iš mūsų nėra tobulas.

Visi mes kartkartėmis padarome klaidų, patiriame nesėkmes.

Jeigu mes sugebame nors truputį pažvelgti toliau į priekį, pagalvoti apie tai, kokias potencialias klaidas galime padaryti ir imtis priemonių, kad užglaistytume jų pasekmes, tai mes galime arba iki minimumo sumažinti žalą, arba visai išvengti kai kurių klaidų.

Šaltinis: Ggetabstract.com