Nostalgija yra prasminga: tyrimai rodo, kad mintimis sugrįžti į praeitį gali būti itin naudinga

Reklamos užsakovams skirtoje ataskaitoje apie 2023 m. klausymosi tendencijas „Spotify“ nostalgiją įvardijo kaip galingą įsitraukimo į muziką varomąją jėgą – ypač tarp paauglių, rašo „Business Insider“.

Nors nostalgija vaidina tokį svarbų vaidmenį pramogose, ji dažnai vaizduojama kaip blogas dalykas – arba kaip smagus, bet neproduktyvus dėmesio nukreipimo būdas. Kritikai ją apibūdina kaip kliūtį pažangai: jie sako, kad norėdami padaryti pasaulį geresnį, turime sutelkti dėmesį į dabartį ir ateitį, o ne prisiminti senus gerus laikus. Jų manymu, nostalgija gali net sukelti žmonių nepasitenkinimą dabartimi ir pesimistinį požiūrį į ateitį.

Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rodo ką kita. Pasirodo, nostalgija skatina pažangą, padeda žmonėms įveikti nepasitenkinimą ir žadina vilties jausmą. Iš tikrųjų nostalgija labiau susijusi su ateities įsivaizdavimu, o ne su ilgesiu praeičiai.

Žmonės mintimis yra keliautojai laiku. Mes ne tik gyvename dabartyje, bet ir prisimename savo praeitį bei planuojame ateitį. Problema ta, kad galvojimas apie ateitį, kupiną neaiškumo, taip pat sukelia nemažai nerimo.

Yra nemažai įrodymų, patvirtinančių, kad nostalgiški apmąstymai – praeities atostogų nuotraukų peržiūrėjimas ar mėgstamo vaikystės filmo peržiūra – suteikia paguodos, kai žmonės baiminasi dėl ateities. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad kai žmonės kelias minutes pesimistiškai galvojo apie savo santykių ateitį, jie jautė didesnę nostalgiją. Taip pat nustatyta, kad naujienos apie stichines nelaimes sukelia neigiamas emocijas, kurios vėliau sustiprina nostalgijos jausmą.

Apklausoje žmonės teigė jaučiantys didesnę nostalgiją praeičiai tada, kai išgyvena sunkius įvykius, kurie kelia grėsmę jų gerovei ir dėl kurių ateitis atrodo niūri – pavyzdžiui, darbo praradimą, prastą sveikatą, skyrybas ir sielvartą dėl mylimo žmogaus mirties. Kai žmonės nerimauja dėl ateities ir kai jie patiria kančią dabartyje, jie linkę tapti nostalgiškesniais.

Tačiau ar nostalgija verčia žmones įstrigti praeityje? Panašu, kad ne. Tyrimai rodo, kad vienišumo jausmas didina nostalgiją, o nostalgija, savo ruožtu didina socialinio ryšio siekimą. Vieno atlikto eksperimento dalyviams atsitiktine tvarka buvo paskirta kelias minutes galvoti apie prisiminimą, kuris jiems sukėlė sentimentalų ilgesį praeičiai, arba prisiminimą apie patirtį, kurią jie laikė tipiška.

Po to jų buvo klausiama, kiek pasitikintys savimi ar motyvuoti jie jaučiasi siekdami socialinių tikslų, spręsdami santykių problemų scenarijus ar susipažindami su naujais žmonėmis. Dalyviai, kurie galvojo apie nostalgišką prisiminimą, jautėsi labiau pasitikintys savimi nei tie, kurie galvojo apie įprastą prisiminimą. Kitaip tariant, nostalgija ne tik palengvina vienatvės skausmą, bet ir padeda žmonėms jį išspręsti ir judėti į priekį.

Apibendrinant, nustatyta, kad nostalgiški apmąstymai didina įkvėpimą, skatina optimistinį požiūrį į ateitį, gerina savivertę, skatina kūrybiškumą ir ugdo motyvaciją siekti svarbių gyvenimo tikslų. Mąstymas apie brangius išgyvenimus, dėl kurių mūsų gyvenimas tapo visaverčiu, gali padėti sustiprinti prasmės pojūtį ir suteikti energijos, kad galėtume kryptingai judėti į priekį.

Daugelis amerikiečių praeitį vertina geriau nei dabartį. Per 2023 m. „Pew“ apklausą 58 proc. amerikiečių teigė manantys, kad prieš 50 metų gyvenimas buvo geresnis, o 2021 m. taip manančiųjų buvo 43 proc. Tačiau pozityvesnis požiūris į praeitį nereiškia, kad dėl nostalgijos nesugebama įvertinti pažangos.

Remiantis tyrimais apie psichologines nostalgijos priežastis ir funkcijas, labiau tikėtina, kad nostalgiją sukelia amerikiečių nepasitenkinimas dabartinėmis aplinkybėmis arba nerimas dėl besikeičiančio pasaulio. Nostalgija yra atsakas į jų baimes – gynybinis mechanizmas, padedantis prisitaikyti prie pokyčių.

Kiekvienas žmogus turi skirtingų asmenybės bruožų ir patirties, dėl kurių labiau ar mažiau jaudinasi dėl besikeičiančio pasaulio. Sakoma, kad žmonės, kurie nuolat ieško naujų idėjų, patirčių ir technologijų, pasižymi atvirumu pokyčiams. Kiti pirmenybę teikia stabilumui ir nėra entuziastingi dėl naujausių tendencijų ir atsirandančių galimybių. Tiems, kurie nemėgsta pokyčių, jie gali sukelti daug streso. O kai žmonės yra neužtikrinti ar nerimastingi, jie labiau priešinasi pokyčiams. Štai čia gali padėti nostalgija.

Atsverdama šias neigiamas emocines būsenas ir įkvėpdama pozityvesnį požiūrį, nostalgija skatina atvirumą pokyčiams. Tyrimais nustatyta, kad nostalgiški apmąstymai gali padidinti atvirumą naujoms idėjoms ir patirčiai. Kelionės mintimis po prisiminimus gali būti netgi svarbios kuriant naujas idėjas ir inovacijas, nes jos skatina kūrybinį mąstymą. Tai naudinga net darbo vietoje: tyrimais nustatyta, kad darbuotojai, kelias minutes praleidę apmąstydami nostalgišką darbo patirtį, savo darbą laiko prasmingesniu ir rečiau nori išeiti iš darbo.

Dauguma amerikiečių nostalgiją vertina teigiamai. Neseniai „Archbridge“ instituto komandos atliktoje apklausoje 84 proc. amerikiečių sutiko, kad nostalgiški prisiminimai jiems primena, kas jiems svarbiausia, 72 proc. teigė, kad nostalgiški prisiminimai yra įkvėpimo šaltinis, kai gyvenimas sunkus ar neaiškus, ir beveik 60 proc. teigė, kad nostalgiški prisiminimai padeda orientuotis, kai nežino, kuria kryptimi eiti.

Mūsų sentimentai praeičiai, jei jais išmintingai naudojamės, gali būti galingas įrankis, padedantis pagerinti mūsų gyvenimą ir paspartinti žmonijos pažangą, rašo „Business Insider“.