Negalite prisiminti, ar užrakinote namų duris? Mokslininkai turi tam paaiškinimą

Rice'o universiteto Teksase (JAV) mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad esame linkę prisiminti tik tam tikrus patirties aspektus – pavyzdžiui, bendrą vaizdą arba bendrą kontekstą – o ne smulkesnes detales. Todėl esame labiau linkę pamiršti mažesnius, kasdieniškus įvykius – pavyzdžiui, ar užrakinome namų duris.

Siekdamos geriau suprasti, kaip veikia žmogaus atmintis, magistrantė Fernanda Morales-Calva ir docentė Stephanie Leal vykdė tyrimą, kurio metu 38 dalyviams rodė paveikslėlius. Atliekant atminties testą kai kurie paveikslėliai buvo rodomi pakartotinai, o kiti – pirmą kartą.

Kai kurie paveikslėliai buvo labai panašūs – ir jų tikslas buvo sutrikdyti atmintį, nes imitavo kasdienę, įprastą mūsų patirtį, pavyzdžiui, durų užrakinimą.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad įsimintiniausi vaizdai dalyviams buvo spalvingi, juose buvo žmonių arba jie buvo neperkrauti detalėmis.

Nors dalyviai teisingai įsiminė ir atpažino šiuos įsimintiniausius vaizdus, po 24 valandų jie buvo linkę juos pamiršti.

Tyrėjų teigimu, tai aktualu prisimenant teigiamus išgyvenimus – tai rodo, kad šie išgyvenimai iš pradžių įsimena, bet vėliau yra labiau linkę pasimiršti.

Nors paprastai manoma, kad emocijos gerina atminties procesus, žmonės yra linkę įsiminti patirties „esmę“ arba pagrindinį aspektą, o ne papildomas detales. Pasak tyrėjų, bėgantis laikas šį efektą dar labiau sustiprina.

Pavyzdžiui, bandydami prisiminti, ką veikėte praėjusiais metais, galite prisiminti daugybę skirtingų dalykų. Tačiau tik nedaugelis šių prisiminimų gali būti labai detalūs – pavyzdžiui, galbūt prisiminsite, kad atostogavote, bet veikiausiai neprisiminsite kiekvienos dienos veiklų.

Tyrimo rezultatai parodė, kad patirtos emocijos, laikas, praėjęs nuo įvykio, ir įvykio suvokimo ypatybės – visa tai turi didelę reikšmę tam, ar prisiminsime įvykio detales.

„Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad labai tikėtina, jog vienam asmeniui įsimintini išgyvenimai yra įsimintini ir kitam asmeniui, pavyzdžiui, gimtadienio šventė, artimo žmogaus mirtis ir kt., – sako S. Leal. – Dažnai tai būna teigiami arba neigiami išgyvenimai. Šios žinios padėjo mums parengti mokslinius tyrimus, kuriuose nagrinėjamas atminties veikimas.“

Viena iš priežasčių, kodėl ne viską, ką patiriame, prisimename, yra ta, kad mūsų smegenų talpa yra ribota.

„Mūsų smegenys negali atsiminti visko, ką patiriame, todėl turime šiek tiek selektyviai pamiršti ne tokią svarbią informaciją, – sakė S. Leal. – Šis tyrimas padeda mums priartėti prie supratimo, kodėl prisimename tai, ką prisimename.“

Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Neurobiology of Learning and Memory“.

Parengta pagal „Newsweek“.