Malonus dilgčiojimas galvoje ir euforija. Kas yra ASMR, kaip tai veikia ir kodėl kai kurie to nepatiria (Video)

Tačiau kas tiksliai yra ASMR ir kaip jis veikia? Ir ar kiekvienas gali patirti ASMR?

ASMR reiškia „autonominį sensorinį meridianų atsaką“ (angl. autonomous sensory meridian response). Šis terminas, kurį 2010 m. sugalvojo Jennifer Allen, vėliau įkūrusi internetinius ASMR forumus, reiškia spontanišką (arba automatinį) pojūtį, kurį sukelia koks nors stimulas.

Pasak Sasekso universiteto (Jungtinė Karalystė) psichologės Giulios Poerio, pats reiškinys skirtingiems žmonėms gali veikti skirtingai. Tačiau dauguma tyrėjų ir klausytojų sutinka, kad ASMR turi du pagrindinius komponentus: dilgčiojimo arba „kibirkščiavimo“ pojūtį, kuris prasideda galvoje ir paskui plinta žemyn stuburu – ir euforijos bei atsipalaidavimo jausmą.

„Tai tarsi plaukų glostymas“, – sako G. Poerio. Pasak jos, ASMR taip pat šiek tiek primena šiurpulį, kurį kai kurie žmonės patiria klausydamiesi muzikos. Tačiau muzikos sukeltas šiurpas gali priversti širdį plakti greičiau, o plaukus pasišiaušti – o ASMR paprastai sumažina žmogaus širdies ritmą ir sulėtina kvėpavimą.

Žmonės patiria ASMR reaguodami į įvairių formų dirgiklius. „YouTube“ ypač populiarūs ‚ASMRtistai‘, kurie šnabžda į mikrofonus ir baksnoja į juos pirštais.

Tačiau pasak G. Poer, be garsinių dirgiklių, ASMR gali sukelti ir lytėjimo pojūčiai – pavyzdžiui, kai kas nors švelniai šukuoja jūsų plaukus. Tačiau vien šnabždančio vaizdo įrašo ar paguodžiančio prisilietimo ASMR sukelti nepakanka. Paprastai žmonės savo aplinkoje turi jaustis ramūs ir saugūs, kad pojūtis materializuotųsi, sako Šenandoah universiteto (JAV) fiziologas ir informacinės svetainės „ASMR University“ įkūrėjas Craigas Richardas.

Kartais ASMR kūrėjai to pasiekia sukurdami savo auditorijai pažįstamumo jausmą, teigia C. Richardas, kuris taip pat yra parašęs knygą ir kuria tinklalaidę apie ASMR. 2018 m. atliktame tyrime jis su kolegomis pasiūlė, kad daugelis ASMR dirgiklių yra susiję su „afiliatyviniu elgesiu“, t. y. rūpestingu elgesiu, kuriuo keičiasi glaudžiais tarpasmeniniais ryšiais susiję žmonės – pavyzdžiui, draugai, tėvai ir vaikai, romantiniai partneriai.

„Jei pažiūrėsite beveik bet kurį populiariausią ASMR vaizdo įrašą, jame kažkas apsimeta, kad jus labai gerai pažįsta, – pasakoja C. Richardas. – Tai tarsi apgauna jūsų smegenis ir priverčia manyti, kad kažkas, ką pažįstate ir su kuo jaučiatės gerai, skiria jums teigiamą asmeninį dėmesį.“

C. Richardas sako, kad šį reiškinį gali lemti neurotransmiterių – nervų sistemos cheminių pasiuntinių – mišinys, nors mokslininkai vis dar stengiasi patvirtinti tikslų ASMR veikimo mechanizmą.

2018 m. tyrime mokslininkai nustatė, kad tam tikros smegenų sritys tampa aktyvesnės, kai žmonės patiria ASMR. Jie tai pamatė naudodami funkcinį MRT skenavimą, kuriuo netiesiogiai matuojamas smegenų aktyvumas, stebint kraujo tekėjimą per organą.

Smegenų dalis, vadinama medialine prefrontaline žieve (mPFC), stebėjimo ekrane nušvito, kai žmonės, žiūrėdami ASMR vaizdo įrašus, patyrė atsipalaidavimo ar dilgčiojimo pojūčius. mPFC dalyvauja daugybėje funkcijų, įskaitant socialinio elgesio – pavyzdžiui, viliojimo – apdorojimą ir nukreipimą. Tai gali paaiškinti, kodėl švelnūs prisilietimai ir rūpestingas bendravimas yra dažni ASMR sukėlėjai. Oksitocinas – neuromediatorius ir hormonas, siejamas su atsipalaidavimu ir socialiniu ryšiu, jungiasi su mPFC receptoriais, todėl gali būti susijęs su atsipalaidavimu, kurį sukelia ASMR.

Kita smegenų dalis, vadinama nukleus accumbens, taip pat nušvito – kai tyrimo dalyviai patyrė smegenų dilgčiojimą. Ši smegenų sritis padeda vadovauti motyvuotam elgesiui, kurį lemia atlygis ir pasitenkinimas – ir ji suaktyvėja, kai žmonės patiria muzikos sukeltą šiurpulį. Nors ASMR ir muzikinis šiurpulys jaučiamas ne visai taip pat, jie gali atsirasti panašiu keliu, teoretizuoja C. Richardsas ir jo bendraautoriai.

Tačiau ne visi patiria ASMR – ir mokslininkai vis dar bando suprasti, kodėl.

„Tikriausiai tai turi nervinį pagrindą, susijusį su smegenų formavimusi ir ankstyvesne raida“, – sako G. Poerio. Kai kurie tyrimai parodė [1, 2], kad žmonės, turintys tam tikrų asmenybės bruožų – pavyzdžiui, neurotiškumo ar atvirumo naujai patirčiai – dažniau patiria ASMR nei tie, kurie šių bruožų neturi.

Tačiau kai kuriems gali būti, kad jie paprasčiausiai dar neatrado tinkamo ASMR sukėlėjo.

„Kai kurie sako, kad jiems prireikė 100 ASMR vaizdo įrašų, kad atrastų jiems tinkantį dirgiklį, – teigia C. Richardas. Kita vertus, kai kurie žmonės niekada nepatiria ASMR žiūrėdami vaizdo įrašus, pažymi jis – bet kažkas realiame pasaulyje gali sukelti šį pojūtį.

Parengta pagal „Live Science“.