Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Psichologija |
Naujausio tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad šunų ir kačių šeimininkų asmenybės pasižymi kardinaliais skirtumais. Tai ypač išryškėja esant stresą keliančioms ar izoliuojančioms aplinkybėms. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Jameso Cooko universiteto psichologės Jessica Oliva ir Leah Michelle Baines nusprendė išsiaiškinti, kiek tiksliai laikomas naminis gyvūnėlis atspindi penkias pagrindines savininko asmenybės savybes: ekstravertiškumas, nuolaidumas, atvirumas, stropumas ir emocinis stabilumas. Tyrimas publikuotas žurnale „Anthrozoös“. „Šunų laikymas siejamas su žmonių, kurie gyvena vieni, mažesniu vienišumo jausmu ilgesniais izoliacijos laikotarpiais, pavyzdžiui, COVID-19 karantino metu. Šio tyrimo metu nagrinėjome kačių ir šunų šeimininkų tikėtinus asmenybės skirtumus bei asmeninį atsparumą, – nurodė J. Oliva. Mokslininkių radiniai leidžia teigti, kad šunų savininkai yra labiau atsparesni stresinėms aplinkybėms, o kačių – labiau neurotiški. „Didesnis atsparumas stresui tikriausiai ir nulėmė tai, kad karantino metu šunų savininkai jautėsi mažiau vieniši už kitus žmones“, – mano J. Oliva. Tarp žmonių plačiai paplitęs įsitikinimas, kad augintinio pasirinkimas atskleidžia daug informacijos apie asmens charakterį. Kai kurie netgi atsižvelgia į juos dominančio asmens laikomą naminį gyvūnėlį prieš sutikdami nueiti į pasimatymą. Toks nusistatymas galbūt ne visada yra sąžiningas, tačiau mokslas, regis, pritaria nuomonei, kad kates mėgstantys žmonės ir šunis mėgstantys žmonės iš tiesų yra skirtingi. Žinoma, katės ar šuns laikymas vargu ar drastiškai pakeis asmenines savybes. Dauguma žmonių tiesiog renkasi gyvūną, geriau atitinkantį jų asmenybę. „Paprastai kalbant, natūraliai emociškai atsparesniems žmonėms gali labiau patikti šunys, o ne šunys juos tokius daro“, – sakė J. Oliva. Kito tyrimo metu, kurio išvados publikuotos žurnale „Animals“ 2021 metais, paaiškėjo, kad suvokiamos emocinės pastangos auginti katę buvo mažesnės, vadinasi, šie gyvūnai yra lengviau prižiūrimi. Kita vertus, šunys reikalauja didesnių emocinių pastangų, tačiau emocinis artumas yra didesnis. Jeigu esate jautrus, lengvai susierzinate, dažnai patiriate stresą ir pasižymite didele savimone, tikriausiai jums geriau tiks toks nepriklausomas ir gana savarankiškas gyvūnas kaip katė. Tačiau, jei mėgstate įveikti iššūkius, prisiimti atsakomybę ir negailite emocinių pastangų bendraudami su kitais, galbūt galėsite užtikrinti pakankamai dėmesio ir priežiūros, reikalingos auginant šunį. Aišku, yra galybė kitų veiksnių, sąlygojančių augintinio pasirinkimą, kurie nebūtinai atspindi žmogaus asmenybę. „Įdomu tai, kad yra įrodymų, pagrindžiančių idėją, jog ir genai nulemia naminio gyvūnėlio pasirinkimą. Tikėtina, kad tai susiję su genų apibrėžtais asmenybės bruožais, taigi, tiek konkretus asmenybės bruožas, tiek polinkis auginti tam tikrą gyvūną yra paveldimi“, – samprotavo J. Oliva. Kad ir kokie veiksniai lemia augintinio pasirinkimą, prieš nusprendžiant jį įsigyti reikia viską gerai apsvarstyti. „Visada būtina kruopščiai apgalvoti savo pasirinkimą, juk turėsite įsipareigoti rūpintis gyvūnu iki pat jo mirties“, – priminė mokslininkė. Nors tinkama augintinio priežiūra yra sveikintinas ir pagirtinas dalykas, rūpinimasis gyvūnu nebūtinai pakeis jūsų asmenybę ar pagerins psichikos sveikatą. Net jeigu norite tapti emociškai atsparesni ar mažiau neurotiški, šie tikslai neturėtų paveikti jūsų pasirinkimo, kalbant apie augintinius. Parengta pagal James Cook University, „Animals“, „ScienceAlert“, „Anthrozoös“, Delfi arch. inf. |