Populiariausias asmenybės testas pasaulyje: kodėl psichologai jį kritikuoja?

Nes Myerso-Briggso asmenybės tipų indikatorius (MBTI) yra populiariausias asmenybės testas pasaulyje, bet yra dažnai kritikuojamas netik tik ekspertų, bet ir kitų. Dar dabar daugybė mokslininkų diskutuoja ir apie tai, ar šis asmenybės testas iš tiesų yra tikslus.

Per metus šį testą atlieka maždaug 1,5 mln. žmonių „Live Science“ o daugiau nei 80 proc. kompanijų ir keli šimtai universitetų remiasi „Myers-Briggs“ kompanijos duomenimis, kuri prižiūri ir administruoja MBTI testą. Net tokiems išgalvotiems personažams kaip Disnėjaus princesės, Haris Poteris ar Dartas Veideris buvo priskirtas vienas ar kitas MTBI tipas.

Tačiau nepasiant to, kad nepraeina net keletas mėnesių, kad žiniasklaidoje nepasirodytų kokio nors psichologo komentaras apie tai, kad MTBI yra nemoksliškas, beprasmis ir netikras asmenybės testas, yra ir tų, kurie į šį testą žiūri daug švelniau.

„Daugelis psichologų mano, kad MBTI iš dalies gana tiksliai apibūdina žmogaus asmenines savybes, tačiau šis testas turi ir keletą apribojimų“, – sako psichologijos profesorius Michaelis Ashtonas.

Kas tai per testas?

MBTI testą 1942 metais sukūrė Katharine Cook Briggs ir jos dukra Isabel Briggs Myers. K.C.Briggs visą laiką mėgo stebėti žmones, jų skirtumus ir panašumus, o jos darbus įkvėpė psichologo Carlo Jungo teorijos – ypač intraversijos ir ekstraversijos koncepcijos.

Mama ir dukra paskyrė visą savo gyvenimą bandydamos sukurti indikatorių, kuris padėtų žmonėms suprasti savo asmenines savybes – tam, kad pagal jas jie galėtų pasirinkti sau tinkamus darbus. Teste yra pateikiami 93 klausimai, pagal kuriuos yra vertinami šie žmonių bruožai:

Intravertas (I) ar ekstravertas (E), intuityvus (N) ar pasikliaunantis juslėmis (S), mąstantis (T) ar jaučiantis (F), kritiškas (J) ar supratingas (P).

Pagal atsakymus į testo klausimus žmogus yra priskiriamas tam tikrai kategorijai, o pabaigoje jam priskiriama ir viena iš 16 „etikečių“: INTJ, ENFP ir t.t.

Kodėl psichologai kritikuoja testą?

Kai kuriems psichologams šis testas pirmiausia nepatinka dėl to, kad jis beveik nėra paremtas jokiais moksliniais tyrinėjimais. 1991 m. Nacionalinės mokslų akademijos komitetas, ištyrinėjęs MBTI testo duomenis, pastebėjo, kad „yra didelis neatitikimas tarp mokslinių tyrimų rezultatų ir testo rezultatų“ – kitaip sakant, testui trūksta mokslinių įrodymų.

MBTI buvo sukurtas tuo metu, kai psichologija buvo tik empirinis mokslas – idėjos nebuvo tyrinėjamos praktiškai, tačiau MBTI testas jau buvo tapęs komerciniu produktu. Žinoma, kai kurie šių dienų psichologai sako, kad asmenybės testas atitinka tam tikrus kriterijus ir juo iš dalies galima pasitikėti.

„Socialiniuose moksluose mes atsakome į keturis klausimus: ar tam tikros kategorijos yra patikimos, ar jo pagrįstos, ar jos nepriklausomos ir ar jos išsamios? MBTI testo atveju atsakymai į šiuos klausimus yra: nelabai, ne, ne ir nelabai“, – savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje rašo psichologijos profesorius iš Pensivalnijos (JAV) universiteto Adamas Grantas.

Skirtingi tyrimai – skirtingi rezultatai

Kai kurie tyrimai kaip vieną iš didžiausių MBTI trūkumų įvardina tai, kad tas pats žmogus, atlikdamas testą keletą kartų, gali gauti skirtingus rezultatus. Kituose tyrimuose buvo aiškinamasi ar testas yra pagrįstas ir ar jo rezultatai sutampa su realiu pasauliu – pavyzdžiui, jei žmogus atliko testą ir pagal tai pasirinko siūlomą darbą – ar tas darbas jam tikrai tinka ir patinka?

„Myers-Briggs“ kompanija teigia, kad tyrimai, siekiantys įrodyti MBTI netikslumą, yra seni, tačiau jų rezultatai žiniasklaidoje vis tiek naudojami. Jie sako, kad kompanija nuo to laiko jau atliko vidinius tyrimus ir sutvarkė testą taip, kad šis atitiktų šiandieną.

„Jei kalbame apie testo pagrįstumą, tai MBTI yra tiek pat pagrįstas, kaip ir kiti asmenybės testai“, – sako kompanijos generalinė vadybininkė Suresha Balasubramanian.

Nepaisant to, mokslininkai teigia, kad testas turi ir daugiau trūkumų. Vienas iš pagrindinių – kad žmogus yra priskiriamas tik labai konkrečioms kategorijoms: jis arba intravertas, arba ekstravertas, kritiškas arba supratingas ir t.t.

„Tai gana didelis trūkumas, nes visų žmonių nesuskirstysi tik į dvi kategorijas. Kai kurie žmonės gali būti kur nors per vidurį, o visiški intravertai ar ekstravertai žmonės būna labai retai. Dėdami žmones į tokias dėžutes mes atskiriame tuo, kurie realybėje yra panašūs, o ne skirtingi“, – teigė M.Ashtonas.

MBTI trūksta ir dar kai ko: šis testas tiria tik keturias asmenybės dimensijas, nors neseniai buvo atrasta, kad jų yra ir daugiau.

„Jau prieš keletą amžių asmenybes tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad yra bent 5-ios asmenybės dimensijos, o neseniai atlikti tyrimai parodė, kad vis dėl to yra šešios. Šios dimensijos skirtingos, vienoje nustatoma ar žmogus nuoširdus ir kuklus, ar apgaulingas ir išpuikęs, kitoje – ar jis kantrus ir malonus, ar ūmus ir mėgstantis ginčytis ir t.t.“, – teigia M.Ashtonas.

Ne visiškai beprasmis

Tad ko gero taip, MBTI testas turbūt tikrai turi trūkumų. Jis žmogaus asmenybę vaizduoja kaip tvarkingą, nors pas nieką niekas nėra sudėta į specialius stalčiukus, ar ne? Juk kartais pasirodo, kad galime padaryti tai, kas atrodė neįmanoma.

Psichologai, norėdami sužinoti kokia yra žmogaus asmenybė, dažniausiai remiasi „Didžiuoju penketu“ – čia asmenybės bruožai yra nustatomi pagal penkias individualias linijas ir spektrus: malonę, sąžiningumą, ekstraversiją, atvirumą potyriams ir neurotizmą. Ekspertai sako, kad „Didysis penketas“ yra daugiau grįstas ir moksliniais tyrimais.

Bet tai nereiškia, kad MBTI yra visiškai beprasmis. Žmonėms tokie testai patinka, nes jie padeda geriau suprasti save ir kitus.

„Šios keturios dimensijos, kurias naudoja MBTI, yra naudingos apibūdinant tai, kokia žmogaus asmenybė galėtų būti“, – sakė M.Ashtonas.

Psichologas teigia, kad net ir tada, kai MBTI rezultatai nesutampa su pačio žmogaus intuicija arba net ir tada, kai rezultatai yra visiškai neteisingi – žmogui tai vis tiek gali suteikti naudingos informacijos.

Štai buvęs kompanijos „Bridgewater Associates“ darbuotojas sako, kad ši kompanijoje itin remiasi šiais asmenybės testais, tačiau MBTI niekada pilnai neapibūdina koks yra žmogus. Svarbiausia, kad šis testas priverčia žmogų „apgalvoti, ką parodė testas ir sieti šias mintis su tuo, ką mes patys galvojame apie save“.

Tokiu atveju MBTI gali pastūmėti mus pažinti save. Šis testas yra tarsi „praktika ir portalas, kuris leidžia mums pradėti kalbėti ir galvoti apie tai, kad aš esu“, – sakė Oksfordo universiteto docentas Merve Emre.

Myers-Briggs testą internete galima rasti ir lietuvių kalba. Ir net jei jis nėra visiškai tikslus - jei tik padės geriau suvokti save, jau vien tuo bus geriau, ar ne?

Parengta pagal „Live Science“.