Drausdami piešti paraštėse mokytojai darė klaidą - keverzonių piešimas iš tikrųjų padeda

Pasirodo, nuobodaus ir sunkaus darbo metu žmogus dažnai užsimiršta ir atsijungia nuo tiesioginio užsiėmimo. O piešimo procesas padeda susikaupti ir sėkmingai susidoroti net su labai sudėtinga ir neįdomia užduotimi.

Mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 40 savanorių. Tyrimo dalyviai turėjo įsiminti kuo daugiau vardų, pavardžių ir geografinių pavadinimų iš telefoninių pokalbių.

Viena dalyvių grupė per pokalbius nemąstydama ką nors braižė ant popieriaus, o kita – ne. Tyrimo rezultatai nustebino mokslininkus. Paaiškėjo, kad tie, kurie nesąmoningai kažką tepliojo ant popieriaus, sugebėjo įsiminti 30 proc. daugiau informacijos.

Trumpai drūtai, tokie beprasmiški veiksmai kaip braižymas ant popieriaus ar figūrėlių piešimas padeda sutelkti dėmesį ir nesiblaškyti, nesidomėti kitais, tuo metu įdomesniais dalykais, nepasinerti į mintis ir pamąstymus kitomis temomis. Tokiu būdu mūsų pasąmonė „įsijungia“ reikiamu momentu ir neleidžia pamesti pokalbio gijos.

Mokslininkai pabrėžia, kad yra ir kitų analogiškų būdų dėmesiui išlaikyti. Pavyzdžiui, galima atidžiai po milimetrą tyrinėti pašnekovo veidą. Susitelkti į svarbų ir nuobodų klausimą taip pat padeda ritmingas kojos sūpavimas ar energingas kramtomosios gumos kramtymas.

Jeigu visi išvardyti metodai jums atrodo ne itin etiški, psichologai rekomenduoja dar vieną patikrintą būdą – atidžiai stebėti sieninio laikrodžio rodyklių judėjimą.

Apskritai, jeigu jūsų laukia ilgos varginančios derybos arba nuobodus darbinis susirinkimas, verta pasirūpinti, kad po ranka būtų rašiklis ir bloknotas ar bent popieriaus skiautelė, ir pasirinkti vietą priešais didelį sieninį laikrodį.

Įsidėmėkite, kad išmanusis telefonas veikia priešingai. Jis tik blaško dėmesį ir erzina kitus posėdžio dalyvius.