Būti labai protingam nėra taip jau linksma - 6 aukšto intelekto trūkumai, kuriuos įžvelgia žmonės

Žemiau pateikiame kelis susimąstyti verčiančius atsakymus ir mokslinį jų pagrindimą.

Dažniau mąstote, o ne jaučiate

„Quora“ vartotojas Marcusas Geduldas sako, kad paprastai jis labai gerai supranta savo emocijas ir gali apie jas papasakoti kitiems žmonėms – tačiau jis niekada nejaučia palengvėjimo jomis pasidalijęs, rašo businessinsider.com.

„Tai yra dažna intelektualių žmonių problema, ypač tų, kurie yra labai šnekūs. Žodžius jie naudoja tarsi apsauginį ekraną, ir jie daug efektyvesni, kai yra tiesa. Mažiau kalbūs žmonės yra linkę emocijas rodyti fiziškai. Jie šaukia, mušasi, spardosi, bėga, rėkia, rauda, šoka, šokinėja iš laimės... Aš aiškinu ir, kai baigiu aiškinti, viskas, ką paaiškinau, vis dar lieka viduje, tačiau jau yra įvardyta“, – rašo M.Geduldas.

Jo pastebėjimas pabrėžia skirtumą tarp kognityvinių ir emocinių įgūdžių. Mokslininkai negali pasakyti, kaip šie du veiksniai yra susiję, tačiau keli įdomūs tyrimai rodo, kad aukštas emocinis intelektas kompensuoja kognityvinius sugebėjimus, bent jau darbovietėje. Kitaip tariant, atrodo, kad labai intelektualiems žmonėms nereikia emocinių įgūdžių sprendžiant problemas.

Žmonės dažnai tikisi, kad nuolat rodysite gerus rezultatus

„Iš jūsų automatiškai tikisi, kad visada būsite geriausi, – rašo Roshna Nazir. – Neturite, su kuo pasikalbėti apie savo silpnybes ir kompleksus.“

Be to, jūs panikuojate ir svarstote, kas nutiktų, jei neparodysite geriausių rezultatų. „Taip nerimaujate dėl nesėkmės, kad negalite sau leisti rizikuoti. Jūs tiesiog bijote pralaimėti“, – rašo Saurabh Mehta.

Knygos „Smart Parenting for Smart Kids“, kurios ištrauka buvo publikuota „PsychologyToday.com“, autoriai rašo, kad tėvai labiausiai nerimauja dėl vaikų ateities, kai vaikai yra protingi ir jiems gerai sekasi mokykloje. Deja, „kartais jie per daug susitelkia į tai, ką vaikai daro, o ne į tai, kas jie yra“, – rašo autoriai.

Galite nesužinoti sunkaus darbo vertės

Nemažai „Quora“ vartotojų minėjo, kad protingi žmonės mano, jog jie gali prasisukti dėdami mažiau pastangų už kitus. Tačiau aukštas IQ ne visada nuveda tiesiai į sėkmę, ir labai protingi žmonės ne visada būna atkaklūs, o to reikia, norint pasiekti sėkmę.

Pasak Kento Fungo, „protas tampa problema, kai jį turintys per anksti suvokia, kad jiems nereikia sunkiai dirbti, kad viską suprastų ar padarytų. Dėl to protingi žmonės ne visada pasižymi gera ir stipria darbo etika“.

Vienas tyrimas parodė, kad sąmoningumas – t. y. kaip sunkiai dirbate – iš tiesų turi neigiamą koreliaciją su tam tikromis protingumo rūšimis. Mokslininkai mano, kad labai protingi žmonės įsivaizduoja, jog jiems nereikia taip sunkiai dirbti, kad pasiektų tai, ko nori.

Žmones gali erzinti, kad taisote jų kalbą

Kai žinote, kad kas nors ką tik pasakė ką nors labai netikslaus, sudėtinga sulaikyti poreikį tą žmogų pataisyti. Tačiau turite suvokti, kad kiti žmonės gali susigėsti ar įsižeisti dėl jūsų veiksmų – kitu atveju rizikuosite prarasti draugus.

Būti protingam nėra taip jau linksma, sako Raxit Karramreddy, „jei žmones „taisysite“ itin dažnai, jie tiesiog nebenorės su jumis susitikti arba nebekalbės“.