Kodėl mums skauda, kai draugai nepaspaudžia mygtuko „patinka“, kai mus palieka sutuoktinis ar atleidžia iš darbo? Kas tuomet vyksta su mūsų smegenimis

Be šių nedidelių atstūmimų taip pat kyla rizika būti atstumtiems ir realiame gyvenime – o tai yra žymiai skaudžiau. Kai palieka sutuoktinis, atleidžia iš darbo ar atstumia šeima – asmuo patiria didžiulį skausmą.

Kad ir koks būtų atstūmimas, visada mes patiriame didesnį ar mažesnį skausmą. Ir skauda dažniausiai labiau, nei mes tikimės.

Tačiau kyla klausimas – kodėl? Kodėl mums skauda, kai draugas nepaspaudžia mygtuko „patinka“ socialiniame tinkle Facebook ant įkeltos nuotraukos? Kodėl tai sugadina nuotaiką?

Atsakymas yra paprastas: mūsų smegenys yra užprogramuotos taip reaguoti. Kai žmonės buvo patalpinti į veikiantį magnetinio rezonanso tomografą, jų buvo paprašyta prisiminti neseniai įvykusį atstūmimą – ir gauti rezultatai mokslininkus nustebino. Pasirodo, atstūmimo atveju sureaguoja ta pati smegenų dalis, kaip ir patiriant fizinį skausmą, todėl net ir nedideli atmetimai skaudina labiau nei tikimės – kadangi jie sukelia skausmą tiesiogine to žodžio prasme.

Bet kodėl mūsų smegenys yra taip užprogramuotos?

Evoliucijos psichologai mano, kad viskas prasidėjo, kai žmonės dar buvo medžiotojai, gyvenę gentimis. Kadangi žmonės negalėjo išgyventi vieni, išmetimas iš genties reikšdavo mirties nuosprendį. Dėl šios priežasties mes išsiugdėmė pavojaus jausmą būti išspirti iš bendruomenės – ir tai tapo atstūmimo jausmu. Skausmingiau atstūmimą išgyvendavę žmonės buvo labiau linkę pakeisti savo elgesį, todėl jie likdavo gentyje ir savo geną perduodavo savo palikuonims.

Žinoma, emocinis skausmas yra vienas iš veiksnių, kurie paveikia gerbūvį. Atstūmimai taip pat blogina nuotaiką bei mažina savivertės jausmą, skatina agresijos ir pykčio pojūčius, išbalansuoja poreikį kažkam „priklausyti“.

Deja, bet atstūmimų atvejais didžiausią žalą padarome sau patys. Natūralus atsakas į atmetimą – tapimas itin savikritišku. Imame save kritikuoti, vardinti savo trūkumus, jausti pasišlykštėjimą savimi. Kitaip tariant, kai mus atstumia, patiriamą skausmą dar labiau padidiname. Tai nėra emocionaliai sveika ir tokiu būdu save psichologiškai žalojame. Nepaisant to, net ir žinodami tai – kaskart darome lygiai taip pat.

Tačiau yra geresnių būdų reaguoti į atstūmimą, sumažinti emocinį skausmą ir atstatyti savivertės jausmą.

Kad ir kaip norėtųsi pasmerkti ir galvoti, ką blogo padarėte, to daryti nereikėtų. Tiesiog apgalvokite, kas įvyko, pamąstykite, ką ateityje reikėtų daryti kitaip – tačiau tai darant nereikėtų savęs smerkti ir kritikuoti. Tinkamas mąstymas „Aš neturėčiau kalbėti apie savo buvusiąją (buvusįjį) kitą kartą pirmo pasimatymo metu“. Netinkamas mąstymas: „Aš toks nevykėlis!“.

Taip pat nereikėtų atmetimo suasmeninti tais atvejais, kai jis nėra susijęs su asmeniškumais. Dauguma atstūmimo atvejų nutinka yra dėl susiklosčiusių aplinkybių, tad ieškojimas savų trūkumą ar galvojimas, ką padarėte blogai, yra ne tik nereikalingas, bet ir klaidingas.

Kai jaučiate sumažėjusią savivertę, prisiminkite savo privalumus. Geriausias būdas atkurti savivertę po atstūmimo – prisiminti savo bruožus, dėl kurių esate vertingas. Sudarykite 5 bruožų, kurie yra svarbūs ir reikšmingi, sąrašą – bruožus, kurie daro jus puikiu romantiniu partneriu (pvz., supratingumas), draugu (pvz., lojalumas) ar darbuotoju (pvz., atsakomybė, darbo etika). Tada pasirinkite vieną iš šių bruožų ir aprašykite apie jį keliomis pastraipomis, kuriose paminėkite, dėl kokių priežasčių šie bruožai yra reikšmingi kitiems ir kaip juos panaudotumėte tinkamoje situacijoje. Pritaikius štai tokią emocinę pirmąją pagalbą, pakelsite savivertę, sumažinsite emocinį skausmą ir atstatysite pasitikėjimą savimi.

Žmonės yra socialios būtybės, todėl norime pasijusti trokštamais ir vertinamais kitų. Atstūmimas išbalansuoja mūsų poreikį „priklausyti“, dėl ko mes jaučiamės neramūs – tad mums reikia priminimo, kad esame vertinami ir mylimi, kad galėtume pasijusti ryšį su kitais. Jeigu jūsų kolega nepakvietė papietauti kartu, vietoje to, pakvieskite ką nors kitą. Jeigu jūsų vaiką atstumia kitas vaikas, suorganizuokite jo susitikimą su kitu draugu ir tai padarykite kaip įmanoma greičiau. O jeigu į jūsų žinutes neatsako patinkantis žmogus, paskambinkite savo seneliams ir išgirskite, kaip jūs suteikiate jiems džiaugsmo.

Atstūmimas niekada nėra lengvai išgyvenamas, tačiau žinant kaip sumažinti jo sukeliamą psichologinę žalą ir kaip atstatyti savivertę, galima greitai atgauti pasitikėjimą savimi einant į kitą pasimatymą – ar susitikimą su draugais.