Mokslininkai išsiaiškino, kokio tipo žmonės siaučiant pandemijai išpirko tualetinį popierių

Kodėl žmonės neišpirko dantų šepetėlių ar kojinių? Kol kas neturime visų atsakymų į šį klausimą, bet tyrėjai jų ieško ir galbūt nustatė, kokie žmonės pavertė tualetinį popierių deficitine preke.

Atlikus naują tyrimą, paremtą asmenybės testo apklausomis, buvo nustatytos kelios savybės, būdingos karantino metu tualetinio popieriaus ir kitų gaminių atsargas kaupusiems žmonėms, rašoma sciencealert.com. Tokie asmenys yra emocingesni, sąžiningesni ir labiau bijo COVID-19 nei likusi populiacijos dalis – įdomus, nors ir nelabai stebinantis asmenybės profilis.

Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog skubėjimas įsigyti tam tikrų prekių buvo ne savanaudiškas siekis, bet labiau rūpinimosi bičiuliais ir šeimos nariais sunkią valandą išraiška. Argi galima juos kaltinti, kad puolė prie tokio reikalingo produkto?

Susidūrę su nežinomybe dėl pandemijos ir augant mirčių skaičiui, žmonės visame pasaulyje iš paskutiniųjų stengėsi pasiruošti blogiausiam scenarijui. Kai kuriems tai reiškė būtiniausių prekių, pavyzdžiui, ilgai negendantis maistas ir geriamasis vanduo, dezinfekantai ir vaistai, įsigijimą.

Nors tokių gaminių kaip makaronai ir drėgnosios dezinfekuojamosios servetėlės kaupimas atrodo logiškas, nedaug kas galėjo pagalvoti, kad pirmojo būtinumo prekių sąraše tokią aukštą vietą užims tualetinis popierius. Tiesą sakant, kai kurie Europos gamintojai pranešė apie iki 700 proc. išaugusius pardavimus.

Beje, tai toli gražu ne pirmas kartas, kai pasaulis eina iš proto dėl šio gaminio. Beveik prieš pusę amžiaus iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekybos centrų lentynų taip pat dingo tualetinis popierius. Tada buvo gana lengva nustatyti šios pirkimo manijos priežastį: 1973 m. lapkričio mėnesį žiniasklaidoje pasirodė pernelyg išpūstų pranešimų apie tualetinio popieriaus trūkumą Japonijoje.

Visgi paaiškinti atsargų kaupimą pandemijos metu yra šiek tiek sudėtingiau, juk iš tiesų buvo kilusi krizė. Veiksmą, daugeliui panašų į savanaudišką „pirkimą kilus panikai“, teisingiau būtų vadinti truputį nekoordinuotu plataus masto planavimu.

„Kai kurie žmonės atsargų kaupimą laiko savanaudiškumo požymiu, tačiau derėtų atkreipti dėmesį į tai, jog toks elgesys nebūtinai reiškia prosocialių savybių trūkumą, – rašo naujojo tyrimo autoriai. – Net kukliausi ir doriausi individai gali nuspręsti pradėti kaupti tualetinio popieriaus atsargas, jeigu pandemijos grėsmė jiems pasirodys pakankamai didelė.“

Norėdami geriau suprasti tikrąsias tokio masinio pirkimo psichologines priežastis, Vokietijos Miunsterio universiteto ir Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto bei Šveicarijos Sankt Galeno universiteto psichologai parengė elektroninę HEXACO asmenybės testo apklausą, kai šalių vyriausybės pradėjo įvedinėti karantiną, reaguodamos į augantį infekcijų skaičių.

Tyrėjai gavo vos daugiau nei tūkstančio suaugusiųjų iš 35 šalių atsakymus. Apklausos analizė parodė, kurie HEXACO modelio asmenybės deskriptoriai buvo susiję su tendencija kaupti tualetinio popieriaus atsargas.

Išnagrinėjus rezultatus, buvo padaryti trys svarbūs atradimai. Pirma, tie žmonės, kuriems COVID-19 pavojus atrodė didesnis, buvo labiau linkę pirkti daug tualetinio popieriaus. Antra, emocingesni, empatiškesni, sentimentalesni ir dažniau nerimą jaučiantys asmenys taip pat buvo labiau linkę kaupti tualetinį popierių. Trečia, sąžiningumas ar organizuotumas irgi koreliavo su tualetinio popieriaus šlavimu nuo lentynų. Minėtosios būdo savybės apima tik maždaug 10 proc. vartotojų elgesio modelių variacijų, vadinasi, yra daug kitų galimų įtaką darančių veiksnių.

Studijos autoriai taip pat iškėlė prielaidą, kad vyresnio amžiaus žmonės pasižymi truputį didesniu polinkiu įsigyti daugiau tualetinio popieriaus ritinėlių, ir išsiaiškino, jog amerikiečiai prekinasi rečiau nei europiečiai, užtat vieno apsilankymo metu perka gerokai daugiau.

Laimei, 2020 m. tualetinio popieriaus krizė pagaliau baigėsi, ir šio gaminio pasiūla vėl atitinka paklausą. Kita vertus, praėjo dar tik šeši mėnesiai. Jeigu rugpjūtį Žemę užpuls ateiviai arba spalį iš kapų prisikels mirusieji, tikėkimės, kad geriau pasidalysime vertinguoju popieriumi.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „PLOS One“.