Nenori dėvėti kaukės, tai ir bendrai antisocialus? Mokslininkai skelbia naujausio tyrimo rezultatus

Tai buvo pirmasis Lotynų Amerikoje atliktas tokio tipo tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1500 asmenų, kurių amžius buvo nuo 18 iki 73 metų.

Mokslininkai, tiriamiesiems pateikę klausimyną, siekė identifikuoti tiriamųjų asmenų „jausminį rezonansą“ - impulsą veikti reaguojant į jausmus, kuriuos sukėlė kitas asmuo – ir uždavė rinkinį klausimų, susijusių su asmenybės savybėmis – kaip vienoks ar kitoks teiginys atitinka tiriamojo elgesį vertinimo skalėje.

Tame pačiame klausimyne buvo ir klausimų apie COVID-19 suvaldymui taikomų priemonių laikymąsi, pavyzdžiui, kaukių dėvėjimą.

Išanalizavus tiriamųjų psichologinius profilius pavyko atskirti dvi grupes: antisocialų profilį, kuomet asmenys buvo nelinkę laikytis COVID-19 saugumo priemonių ir empatišką profilį, kuomet asmenys buvo linkę tų rekomendacijų laikytis.

Antisocialaus profilio asmenys surinko daugiau taškų atsakinėjant į klausimus apie tokius su asmenybe susijusius bruožus, kaip „storžieviškumas, polinkis meluoti, priešiškumas, impulsyvumas, atsakomybės stoka, manipuliatyvumas, rizikingas elgesys“ - tai yra antisocialūs bruožai, kurie, anot tyrimo autorių, „įprastai būdingi asmenims, kuriems diagnozuojamas antisocialios asmenybės sutrikimas (Antisocial Personality Disorder, ASPD)“. Tos pačios grupės atstovų įvertinimai „jausminio rezonanso“ klausimų grupėje buvo žemesni.

Empatiško profilio grupės atstovai gavo aukštesnius įvertinimus jausminio rezonanso klausimų grupėje ir žemesnius – su ASPD siejamų bruožų grupėje.

Tyrimą vykdę mokslininkai teigia, jog tikėjosi, kad jų gauti rezultatai padės įtiktinti visuomenės sveikatos institucijų atstovus labiau pasistengti informuojant visuomenę, tokiu būdu padidinant tikslų siekimo efektyvumą.

„Atliekant atranką asmenims, kuriems nustatomos stipresnės ASPD savybės, gali būti taikomos intervencijos, kurių tikslas yra geresnis informuotumas ir vėlesnis viruso suvaldymo rekomendacijų laikymasis“, - aiškino tyrimo autoriai.

Nors daugelyje pasaulio miestų buvo organizuojami protestai, susiję su kaukių dėvėjimu, įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina jų efektyvumą slopinant viruso plitimą.

Pavyzdžiui, žurnale „The Lancet“ publikuota tarptautinė mokslinių tyrimų apžvalga, vertinusi 172 tyrimus, atliktus 16 skirtingų valstybių, nustatė, kad dėvint apsauginę kaukę tikimybė susirgti COVID-19 sumažėja iki 3 procentų.