Naujausias tyrimas: kompiuteriniai žaidimai ne tik nekenkia, bet ir gali padėti - tiesa, tikrai ne visiems

Naujame tyrime mokslininkai 3 metus stebėjo 11341 vaikus, kurių amžius tyrimo pradžioje buvo 11 metų. Mokslininkai stebėjo paauglių fizinį aktyvumą, psichinę sveikatą ir veiklą elektroninėje erdvėje. Jie norėjo išsiaiškinti, ką vaikai gali daryti, kad išvengtų depresijos simptomų, kurie kamuoja labai daug paauglių.

Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad kompiuteriniai žaidimais neturėjo įtakos fiziškai aktyvių berniukų psichinei sveikatai. Tai yra, jie nei pablogino, nei pagerino jų savijautą. Tačiau tie berniukai, kurie buvo mažiau fiziškai aktyvūs, iš kompiuterinių žaidimų turėjo naudos. Tarp neaktyvių berniukų kompiuterinių žaidimų entuziastai 24,2 % rečiau patiria depresijos simptomus nei tie, kurie žaidimų nežaidžia.

Kodėl? Na, šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai ne tik padeda atitrūkti nuo realybės ir pasimiršti - jie padeda ir pabendrauti su kitais žmonėmis. Internetiniai kompiuteriniai žaidimai padeda užmegzti draugystę ir palaikyti santykinai aktyvius socialinius santykius. O aukštas socialinis aktyvumas, žinoma, yra susijęs su geresne savijauta. Tikėtina, kad tie berniukai, kurie nėra fiziškai aktyvūs, dažniau neturi artimų draugų. O žaidimų pasaulyje jų visada surasi.

Įdomu ir tai, kad mergaites kompiuteriniai žaidimai paveikia neigiamai - žaidžiančios paauglės susiduria su dažnesniais depresijos simptomais. Greičiausiai tai yra susiję su kitokiomis mergaitiškos draugystės schemomis - joms svarbiau susitikti ir matyti vienai kitą. Aktyvus socialinių tinklų naudojimas taip pat yra siejamas su dažnesniais depresijos simptomais.

Kompiuterinių žaidimų įtaka vaikams ir paaugliams dažnai apibūdinama labai tamsiomis spalvomis. Tačiau dažnai tie apibūdinimai neturi mokslinio pagrindo. Ne, žaidimai neskatina žiaurumo. Didžiausias jų pavojus, tai šalutiniai veiksniai, kurie labiau priklauso nuo žaidėjo nei nuo žaidimo - sėdimas gyvenimo būdas, užkandžiai, sveikatos būklės ignoravimas.