Ir ko aš čia atėjau? Naujas tyrimas paaiškina tą keistą ir daugelio patirtą „tarpdurio efektą“

Naujame tyrime mokslininkai teigia, kad tarpdurio efektas (dar vadinamas vietos atnaujinimo efektu) atrodo realus, tačiau tik tada, kai mūsų smegenys yra užimtos. Be to, jis gali būti ne toks ryškus ar paprastas, kaip teigiama ankstesniuose tyrimuose.

Atlikdami virtualios realybės eksperimentų seriją, iš viso 74 savanoriai buvo paprašyti judėti per kompiuterio sukurtas 3D patalpas, bandant prisiminti tam tikrus objektus iš ankstesnių patalpų – pavyzdžiui, mėlyną kūgį ar geltoną kryžių.

„Iš pradžių mes niekaip negalėjome pamatyti tarpdurio efekto, todėl manėme, kad galbūt žmonės per gerai viską prisimena“, – sako psichologas Oliveris Baumannas iš Australijos Bondo universiteto.

„Taigi, tada mes užduotį pasunkinome ir privertėme dalyvius atlikti atgalinio skaičiavimo užduotis ėjimo į kitą kambarį momentu, kad perkrautų savo darbinę atmintį.“

„Dabar, perkrovus dalyvių atmintį, jie tapo jautresni tarpdurio efektui. Kitaip tariant, tarpdurio efektas pasireiškia tik tuo atveju, jei esame kognityviškai pažeidžiamos būklės“.

Tolesni eksperimentai, kai savanorių buvo paprašyta eiti suskaidytais koridoriais arba stebėti kitus žmones, atliekančius tą pačia tvarka atminties užduotis, neparodė tarpdurio efekto, pranešė mokslininkai.

Taigi, kodėl yra neatitikimas tarp šio ir ankstesnių tyrimų, kurie parodė, kad besikeičianti vieta lemia prastesnius prisiminimų sugebėjimus? Naujo tyrimo komanda teigia, kad skirtingų „kambarių“ panašumas – tiek 3D VR, tiek koridorius – galėjo turėti įtakos galutiniams rezultatams.

Tyrėjai teigia, kad ne tiek tarpdurys lemia atminties ištrynimą, kiek judėjimas iš vienos vietos į gerokai kitokią – staigus scenos pasikeitimas skatina mūsų smegenis įsisavinti kažką naujo.

„Geras pavyzdys yra judėjimas universalinėje parduotuvėje“, – sako Baumannas. „Važiuojant eskalatoriumi tarp mažmeninės prekybos aukštų, tai gali neturėti jokios įtakos mūsų atminčiai, tačiau persikėlę iš parduotuvės į automobilių stovėjimo aikštelę galime pamiršti tai, ką turime įsigyti“.

Net kai tyrimo dalyviai turėjo kognityvinę užduotį, jų tikimybė ką nors pamiršti nebuvo tokia didelė kaip ankstesniuose tyrimuose, nors užimtos ir galbūt perkrautos smegenys, atrodo, vaidina tam tikrą vaidmenį šiame reiškinyje.

Mokslininkai teigia, kad tai žinodami ir suprasdami, kaip didelis pasikeitimas aplinkoje gali tam tikru mastu atstatyti darbinę atmintį, mums galėtų pasiūlyti būdų, kaip valdyti ar sušvelninti tarpdurio efektą. Vis dėlto, jei tikrai norite nepamiršti, ko užėjote į kambarį, geriausia yra išlaikyti savo užduotį galvoje, kol ji bus atlikta.

Baumannas pabrėžia, kad smegenų sugebėjimas suskaidyti ir valdyti atmintį gali būti labai naudingas daugelyje situacijų.

„Jei smegenys mano, kad tai yra kitame kontekste, tai tie prisiminimai priklauso kitam informacijos tinklui“, – sako Baumannas. „Apskritai tai suteikia mums daugiau galimybių, tačiau tai turi savo kainą. Pereidami tarp skyrių galime užmiršti tam tikrus dalykus.“

Tyrimas buvo paskelbtas „BMC Psychology“.