Kodėl mūsų sapnai yra tokie keisti? Yra ko pasimokyti iš dirbtinio intelekto

Erikas Hoelis, Tuftso universiteto neurologijos mokslų daktaras, pateikė naują hipotezę, kodėl mes sapnuojame keistus sapnus, o ją įkvėpė dirbtinio intelekto veikimo principas.

Kaip rašoma žurnale „Patterns“, siurrealistiniai sapnai padeda mūsų smegenims tiksliai sureguliuoti kasdienės mūsų realybės suvokimą, pateikdami mums netikėtų ir chaotiškų dirgiklių. Iš tikrųjų smegenys rodo keistą tikrovės iškraipymą, kad padėtų mums geriau suprasti savo „tikrąją“ bundančią tikrovę.

„Haliucinacijas primenantys sapnai reiškia, kad jie labai skiriasi nuo „mokymosi programos“ (t. y. kasdienių patirčių)“, – rašo Hoelis. „Biologinę funkciją tokiems sapnams būtent ir suteikia jų skirtumas nuo realybės“.

Šią idėją iš dalies įkvėpė dirbtinis intelektas ir giliųjų neuroninių tinklų apmokymas (angl. deep neural networks). Neuroninius tinklus sudaro daugybė algoritmų, kurie yra laisvai sumodeliuoti pagal žmogaus smegenų darbą. Neuroninis tinklas gauna daugybę duomenų, pavyzdžiui, rinkinį nuotraukų, kurias apdoroja. Proceso metu aptinkami panašumai ir tendencijos. Pavyzdžiui, objektų atpažinimo sistemai bus tiekiami tūkstančiai žmonių, šviesoforų, motociklų ir kt. atvaizdai, ir ji atpažins vaizdų modelius, kurie nuosekliai atitinka raktažodžius.

Tačiau dirbtinis intelektas gali per daug susipažinti su duomenimis, kuriems jis yra apmokytas. Tokiu atveju dirbtinis intelektas bandys įsprausti visus naujus duomenis (net nenormalius ar klaidinančius duomenis) į savo nustatytą griežtą modelį. Norėdami to išvengti, mokslininkai į šį duomenų rinkinį dažnai įterpia keletą netikėtų „chaotiškų“ duomenų, kad dirbtinis intelektas išliktų budrus ir užtikrintų, jog jis netaptų pernelyg griežtas duomenų vertinimui.

Galbūt, spėja Hoelis, būtent taip nutinka, kai sapnuojame keistus sapnus.

„Jei pažvelgsite į metodus, kuriuos specialistai naudoja reguliuodami gilųjį mokymąsi (angl. deep learning), dažnai būna, kad tie metodai turi tam tikrų ryškių panašumų su sapnais“, – pareiškime paaiškino Hoelis.

„Gyvenimas kartais būna nuobodus“, – pridūrė Hoelis. – Sapnai yra tam, kad neleistų pernelyg prisitaikyti prie pasaulio modelio.“

COVID-19 pandemijos pradžioje daugelis žmonių pastebėjo, kad jų sapnai tapo siurrealistiškesni. Jei atsižvelgtume į naują Hoelio hipotezę, būtų galima teigti, kad taip buvo todėl, jog mūsų kasdienė gyvenimo rutina karantino metu tapo suvienodėjusi ir pasikartojanti. Keistus sapnus galima vertinti kaip bandymą neutralizuoti šį banalumą ir suteikti smegenims šiek tiek gaivios stimuliacijos.

Žinoma, Hoelio idėja yra tik hipotezė ir ji dar nėra griežtai patikrinta (sunku įsivaizduoti, kaip jūs galėtumėte išbandyti tokią idėją). Nepaisant to, tyrimas yra įdomus tuo, jog parodo, kaip vis didėjantis dirbtinio intelekto supratimas pradeda informuoti ir formuoti mūsų platesnio pasaulio suvokimą.

„Akivaizdu, kad yra neįtikėtinai daug teorijų, kodėl mes sapnuojame“, – sako Hoelis. „Bet aš norėjau atkreipti dėmesį į sapnų teoriją, labai rimtai vertinančią patį sapnavimo procesą – ji teigia, kad sapnų patirtys ir yra priežastis, kodėl sapnuojame“.