„Per daug laisvo laiko“ - realiai egzistuojantis dalykas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių

Turite daugiau laisvo laiko nei dauguma žmonių? Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jį leidžiate. Nauji tyrimai rodo, kad daugiau nei dvi valandos laisvo laiko per dieną negarantuoja gerovės, o svarbiausia yra tai, kaip jūs jį praleidžiate.

Pensilvanijos universiteto rinkodaros tyrėjos Marissos Sharif vadovaujamas tyrimas apjungė įvairių internetinių apklausų ir eksperimentų duomenis, skirtus ištirti laisvalaikio ir asmeninės gerovės santykį.

Ankstesni tyrimai rodo, kad laiko vertinimas pinigais ir pinigų išleidimas norint nusipirkti daugiau laisvo laiko yra susiję su didesne laime. Sharif ir jos kolegos svarstė, ar turėdami daug laisvo laiko žmonės taip pat jaustųsi geriau.

Neturėdami pakankamai laisvo laiko pailsėti, pasikrauti jėgų ir pasimėgauti pramogomis, žmonės jaučiasi pervargę ir patiria stresą. Tiesiog paklauskite bet kurio sveikatos priežiūros specialisto, kaip jis jaučiasi dabartinės pasaulinės pandemijos metu.

„Mūsų išvados rodo, kad pasibaigus ilgiems laisvadieniams, žmogus gali būti vis tiek nepatenkintas gyvenimu“, – sako Sharif ir jos kolegos.

Duomenys, surinkti apklausus 21 700 suaugusių amerikiečių 2012–2013 m. laikotarpiu, parodė, kad respondentų gerovė padidėjo, kai šie turėjo daugiau laisvalaikio, bet tik iki tam tikros ribos. Ši tendencija pasikartojo antrame duomenų rinkinyje, kuriam atsakymus pateikė 14 000 dirbančių amerikiečių, apklaustų 1992–2008 m.

Mokslininkai teigia, kad daugiau nei dvi valandos laisvo laiko per dieną daugiau laimės nežada. Tyrimas parodė, kad gerovė sumažėjo, kai žmonės per dieną turi daugiau nei penkias valandas laisvo laiko.

„Galima daryti išvadą, kad žmonėms, turintiems daug laisvo laiko, trūksta produktyvumo ir tikslo, todėl jaučiasi mažiau laimingi ir mažiau patenkinti savo gyvenimu“, – sako Sharif ir jos kolegos.

Tačiau, kaip parodė tolesni eksperimentai, tai tikrai priklauso nuo to, kaip žmonės leidžia laisvalaikį. Jei žmonės praleistų laiką naudingai – produktyviai ar socialinei veiklai, kurią mokslininkai apibūdina kaip „fiziškai ar psichiškai įtraukiančią“, neigiama tendencija turėti „per daug“ laisvo laiko būtų silpnesnė.

„Mūsų tyrimas labai pabrėžia, kad kasdienis valandų skaičius, kurį žmogus gali praleisti savo nuožiūra, ir tai, kaip jis paskirsto šias valandas, yra labai svarbus jo gerovei“, – rašo tyrėjai.

Tačiau nepaisant didelio tiriamųjų skaičiaus, kai kurie apklausos duomenys yra gana pasenę (surinkti dar prieš socialinių tinklų erą), iš vienos šalies (darboholikų), o tyrėjai paprašė žmonių tik įsivaizduoti, kaip jie jaustųsi turėdami daugiau ar mažiau laisvo laiko, praleisto įvairiais būdais.

Kalbant apie ribą nuo dviejų iki penkių valandų, „šie skaičiai yra netikslūs ir paremti grafiku, kuris atspindi vieną duomenų rinkinį ir sujungia daugelio tipų asmenis pagal laiką, kurį kiekvienas praleido savo nuožiūra veiklai per vieną dieną “, – įspėja tyrimo autoriai.

Tačiau mes vis dar galime ko nors išmokti stebėdami, kaip praleidžiame laisvą laiką, rodo kiti tyrimai.

Užuot naršydami socialiniuose tinkluose, naudodamiesi mažomis laisvo laiko kišenėmis, susikaupusiomis per įtemptas dienas, susisiekite su draugais ar šeima, pasportuokite ar pasvajokite – tai gali duoti naudos.

„Nuolatiniai ryšiai palieka mažiau laisvo laiko, o laikotarpiai, kai galime netrukdomi mąstyti, suteikia brangų prieglobstį nuo kasdienio gyvenimo poreikių“, – 2018 m. „The Conversation“ rašė sociologas Rowlandas Atkinsonas ir rinkodaros tyrinėtoja Mariann Hardey.

Kita vertus, turėdami per didelę prieigą prie malonios veiklos žmonės gali ja mažiau mėgautis. Taigi, kaip rodo šis naujas tyrimas, reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp valandų, skirtų produktyviam, prasmingam darbui ir atkuriamam poilsiui; galutinė pusiausvyra gali skirtis, tačiau tikrai gali būti „per daug laisvo laiko“.

Sharif ir jos kolegos tikisi, kad šis jų tyrimas bus paspirtis būsimiems tyrimams su tikslesniais mokslinių tyrimų klausimais, ir pažymi, kad yra „daugybė kitų kintamųjų, kurie lemia žmonių bendrą jų pasitenkinimo gyvenimu vertinimą“.

Tai, kaip mes leidžiame laiką, yra tik viena iš laimingo gyvenimo sudedamųjų dalių.

Tyrimas paskelbtas „Journal of Personality and Social Psychology“.