Įtikėjimo galia: niūrus atvejis, kai iš fantazijų gimę fiktyvūs prisiminimai baigėsi kalėjimu

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad žmonių prisiminimai apie tai, kur jie buvo ir kas nutiko jų gyvenimuose, yra linkę keistis dar per pirmuosius metus. Pasikeitus istorijai, būtent naujoji versija įstringa galvoje ir išlieka artimiausius 10 metų. Dar įdomiau yra tai, kad tyrimo dalyviai buvo įsitikinę, kad jų prisiminimai yra teisingi – nors jie objektyviai skyrėsi nuo pirmųjų prisiminimų, apie kuriuos jie pranešė praėjus kelioms dienoms po rugsėjo 11-osios įvykių.

Ir iš tiesų, jeigu šiuos tyrimo rezultatus parodytume ir didesnei grupei žmonių, dauguma jų sakytų, kad tyrimas yra klaidingas, o jų prisiminimai yra 100 procentų teisingi. Laimei, dažniausiai tai yra nekalti suklydimai, neturintys iš esmės jokių pasekmių. Tačiau ekstremaliausiais atvejais žmonės netgi prisipažįsta padarę nusikaltimus, kurių jie iš tiesų nepadarė.

Vienas žymiausių šio reiškinio pavyzdžių yra Paulo Ingramo suėmimas ir teisimas Thurstono apygardos ritualų byloje. P.Ingramo vaikai apkaltino jį seksualiniu išnaudojimu, tačiau tai padarė po „atstatomosios atminties terapijos“. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tardymo metu, kai įtariamajam nebuvo leidžiama miegoti, jis staiga prisipažino dėl jam keliamų kaltinimų seksualiniu išnaudojimu – kurie, jo dukros Erickos teigimu, prasidėjo, kai ji buvo vos penkerių metų amžiaus.

Nusikaltimai, dėl kurių jis prisipažinimo, sukėlė tikrą audrą visuomenėje dėl savo neįprasto pobūdžio. Be to, Ericka, kuri tuo metu buvo jau 21 metų amžiaus, teigė, kad jos tėvas atliko 850 satanistinių apeigų, kurių metu buvo atliekama viskas nuo ritualų su žvėrimis iki kūdikių aukojimo, priverstinio Erickos nėštumo nutraukimo bei vaisiaus suvalgymo.

Paskatintas tyrėjų ir pastoriaus, P. Ingramas ėmė „prisiminti“ įvykius, šerifo prašymu suteikdamas vis daugiau ir daugiau detalių. Negana to, jis buvo patikintas, kad šie prisiminimai yra tikri.

Kartais Erickos ir P. Ingramo parodymai visiškai neatitiko realybės. P. Ingramas „prisiminė“, kad kartu su juo ritualus konkrečiomis dienomis atliko Jimas Rabie ir Ray‘us Rischas, nors tomis dienomis J.Rabie išvis buvo išvykęs iš šalies. Ericka ir jos sesuo pasakojo apie randus, kurie medicininio tyrimo metu nebuvo rasti. Užkasti tariami kūnai taip pat nebuvo rasti. Nepaisant to, byla ir toliau judėjo į priekį.

Aplankęs P.Ingramą ir paprašęs prisiminti tiek nusikaltimo, tiek kasdieniškus įvykius, sociologas Richardas Ofshe pradėjo manyti, kad P. Ingramui prisiminimus netyčia pasufleravo tyrėjai – todėl pasiryžo tai įrodyti. Jis manė, kad P.Ingramas, kuriam buvo papasakota apie nusikaltimo epizodus prieš jam einant „pasimelsti“ ir papasakoti visą tiesą, iš tiesų painiojo fantazijas su prisiminimais. R.Ofshe nusprendė tai išbandyti sukurdamas naują scenarijų ir pateikdamas jį P. Ingramui – o tuomet stebėdamas, ar P.Ingramas įtikės nauju scenarijumi.

Policijos pareigūnų akivaizdoje R.Ofshe pasakė P. Ingramui, kad jis kalbėjosi su vienu iš jo sūnų ir viena iš dukrų, kurie papasakojo, kad kažkas nutiko. Tuomet jis pasakė, kad jie neva papasakojo, jog P.Ingramas vertė juos mylėtis, kol P.Ingramas visa tai stebėjo. Tuomet jis paklausė P.Ingramo, ar prisimena tai.

Iš pradžių P. Ingramas tai neigė, kaip ir prieš tai jam mestus kaltinimus. Tačiau R.Ofshe atkakliai įrodinėjant šią tiesą ir pateikiant vis naujų detalių apie įvykio vietą bei laiką, sukurtas scenarijus tapo prisiminimais. Sekančią dieną jis pateikė išsamų 3 lapų apimties rašytinį prisipažinimą dėl minėto įvykio, netgi pateikdamas sukurptą dialogą. Kai vyrui buvo pasakyta, kad viską, ką jis pasakė, yra išgalvota, P.Ingramas pareiškė, kad viskas yra tikra, kaip ir visa kita.

Kai R.Ofshe susitiko su P.Ingramo žmona ir dukterimis, jis išgavo informaciją apie satanistinius ritualus ir iš jaunesniosios dukters, kuri iki tol nieko tokio panašaus nebuvo pasakojusi. P.Ingramo žmona Sandy Ingram su pastoriaus paraginimais, kurių metu jis pasakodavo apie nusikaltimą, taip pat ėmė prisiminti įvykius, kuriuos ji pateikė R.Ofshe ir teigė, kad tai yra normalūs prisiminimai.

„Yra dalykų, kuriuos prisimenu – pavyzdžiui, gimtadienio vakarėliai ir tai, kokio amžiaus vaikai buvo tais metais, – sakė S.Ingram. „Tada yra dalykų, kuriuos prisiminiau tik po to. Tai skiriasi nuo kitų mano prisiminimų“.

Ir ji nejuokavo. Jos „naujieji prisiminimai“ buvo apie satanistinius ritualus lauke, kai ji atseit būdavo pririšta prie medžio, iš knygos tariamai imdavo bėgti kraujas, ir jis tekėdavo iš apačios į viršų, paneigdamas gravitacijos dėsnius, o taip pat apgaubdamas vieną iš nusikaltėlių.

Nepaisant R.Ofshe pastangų ir kitų Erickos teiginių, kurių taip pat nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai, P.Ingramas nepakeitė savo pozicijos ir buvo nuteistas 20 metų lkalėjimo, pagal šešis nusikalstamos veikos epizodus.

Tą dieną, kai P.Ingramas teisme prisipažino padaręs nusikaltimus, jo advokatas Gary Preble‘as pasakė: „Aš manau, kad po penkių metų Ingramo šeima pabus ir suvoks, kad visa tai neįvyko“.