Sekate garsenybes ir garbinate pramogų pasaulio žvaigždes? Mokslininkai jums turi blogų žinių

Žvaigždės mitas yra viena iš keisčiausių mūsų kultūros savybių. Kai Žemėje nusileis ateiviai ir jiems turėsite paaiškinti, kodėl lydotės stovėdami priešais visiškai nepažįstamus žmones, ką jiems atsakysite? Žinoma, geriausias pasiteisinimas būtų „esu jų kūrybos gerbėjas“, tačiau realistiškai jūs net nežinote, ką jie sukūrė. Kai ateina supratimas, kad aukštini produktą ir domiesi visiškai nepažįstamų žmonių gyvenimu, širdies ritmas staiga nebepakyla sutikus ekrane matytą aktorių ar dainininką. Nuo sienų krenta plakatai ir „Instagram“ tinkle mažėja sekamų žmonių (ne puslapių) skaičius, kai sužinai apie prodiuserių ir vadybos kompanijas, milžiniškas investicijas į garsenybių vystymą, apmokamas atrankas ir kūrybingai profesionalų rašomas biografijas bei talento apžvalgas.

Šita garsenybė pasakė šį dalyką, kita pasakė aną. Nebent pažįstate tuos žmones, jūs vis tiek nežinote, ką jie galvoja. Nes jų socialiniai tinklai yra valdomi ne jų, o skambesni pranešimai yra suderinami marketingo strategijos susirinkimuose, įvertinant naujausias tendencijas ir „Twitter“ sekimą. Jei kada galvojote, kodėl labai turtingi sportininkai, dainininkai ir aktoriai staiga turi ką pasakyti apie politiką, ekonomiką ir technologijas, tai todėl.

Tačiau garsenybės kultas yra tikras. Žmonės rikiuojasi į eiles, kad galėtų nusifotografuoti su nepažįstamaisiais. „Aš buvau sutikęs ...“ - ar tikrai turėjai su juo ryšį, jei tik sekundei prasilenkėte nusifotografavimui? Kodėl žmonės taip keistai elgiasi, aukštindami nepažįstamuosius, net kai supranta, kad viskas, ką apie juos žino, yra sukurta, kontroliuojama ir gerai apgalvota informacija?

Žurnale „BMC Psychology“ aprašytas įdomus tyrimas rodo, kad tie, kurie garbina garsenybes, yra ne tokie protingi. 1763 suaugusieji turėjo atsakyti į eilę klausimų, o tuomet buvo tikrinamos jų protinės galimybės. Žinoma, vienas iš testų klausinėjo apie garsius nepažįstamuosius. Dalyviai taip pat turėjo papasakoti apie savo santykį su garsenybių kultu.

Tie, kurie apie garsius žmones tiesiog kartais pasikalba su draugais pateko į „socialius“ pramogų pasaulio fanus. Tai yra, tokius, kurie žvaigždėmis domisi tik tiek, kiek tai padeda palaikyti ryšius su aplinkiniais. Šiek tiek daugiau dėmesio garsenybėms skiria „intensyvūs-asmeniniai“ fanai, kurie dažnai savarankiškai be aplinkos paskatinimo galvoja apie žvaigždes. Pavyzdžiui, jei staga susimąstėte „kažin, kiek vaikų turi...“ ar tiesiog sekate garsenybių puslapius, nes jums įdomu žinoti, kur jei sako, kad atostogauja, tikriausiai patenkate į šią kategoriją. Aukščiausioje garsenybių kulto kategorijoje yra tie, kurie svajoja susitikti su žvaigžde ar net sutiktų padaryti ką nors nelegalaus ar prieštaraujančio jų įsitikinimams, jei ta garsenybė to paprašytų.

Mokslininkai nustatė, kad intensyvesnis domėjimasis garsenybėmis yra sietinas su žemesniu intelektu. Tiesa, šis ryšys nėra priežastinis - domėjimasis svetimais žmonėmis nemažina intelekto. Kita vertus, toks vienpusis emocinis ryšys su nepažįstamais žmonėmis sekina ir atima per daug dėmesio, kurį būtų galima paskirti savo padėties gerinimui. Mokslininkai taip pat mano, kad aukštesnio intelekto žmonės yra abejingi garsenybėms, nes atpažįsta garsius žmones stumiančias marketingo strategijas.

Įprastai daugelis supranta, kad žvaigždės yra kuriamos ir vystomos, tačiau daug žmonių mano, kad tam naudojami stiprūs viešųjų ryšių triukai - skandalai, tariamai nutekintos nuotraukos, skaudūs išsiskyrimai, pagaminti nesutarimai su kitomis žvaigždėmis. Tačiau iš tikrųjų tos marketingo strategijos yra ne tokios ryškios - pritarimas populiariam judėjimui „Twitter“, gerai parašytas ir surepetuotas interviu, užkulisiuose už pinigus įvykdyta atranka. Jei žiūrėdami populiarų talentų šou susimąstote „kodėl šie žmonės neišgarsėja“, tai atsakymas įprastai yra ne talento, ryžto ar asmenybės trūkumas, o investicijų nebuvimas.

Ir taip, žinoma, kad reikia daugiau tyrimų. Tačiau neturtingi žmonės dažnai seka garsenybes tiesiog norėdami matyti gražesnį gyvenimą. Kai viename gyvenime nėra nieko įdomaus papasakoti, tų istorijų tenka ieškoti kitur. Tik jos dažniausiai nėra tikros.