Psichologė paaiškino, kaip iš tikro veikia smegenų „multitaskingas“ ir kodėl žmonės negali susikaupti: yra kelios taisyklės, apie kurias mažai kas pagalvoja

„Negalime teigti, kad mūsų protas, pažintinės funkcijos nusilpo dėl televizijos ar išmaniųjų telefonų. Taip, jie blaško dėmesį, bet tai nėra didžiausi dirgikliai. Didžiausias trukdis – tai mūsų pačių protas. Net jei aplink vyrauja kurtinanti tyla, didžiąją laiko dalį mes patys save blaškome“, – teigia ji.

Už negalėjimą susikaupti esame atsakingi patys

Remdamasi mokslininkų L. A. Dabbish, G. Mark ir V. M. Gonzalez atliktais tyrimais, „Erudito“ licėjaus psichologė atkreipia dėmesį, kad mes patys sau sukuriame beveik pusę dėmesį blaškančių trukdžių. „Mus dažnai aplanko nerimo, baimės, nesaugumo jausmai, tad trokštame pabėgti nuo jų. Išsigelbėjimu tampa technologijos, kurios padeda mums atitraukti dėmesį nuo savęs pačių ir mus apėmusių jausmų. Deja, patys jausmai niekur nedingsta, jie tik yra nustumiami“, – pasakoja R. Žiaunienė.

Taip patys save įveliame į užburtą ratą: siekiame prasiblaškyti, nes jaučiame neigiamus jausmus, neigiami jausmai vėl pasirodo ir vėl verčia ieškoti kaip nukreipti mintis. Taip susikaupimas vis mažėja.

„Žmonija neprarado gebėjimo susikaupti, ji tiesiog nepraktikuoja šio įgūdžio. Mums sunku atidėti impulsyvių norų patenkinimą, trūksta užsispyrimo ką nors daryti čia ir dabar. Kaip ir skaitant šį tekstą gali tekti atsispirti norui patikrinti savo telefono pranešimus ar socialinius tinklus“, – atkreipia dėmesį R. Žiaunienė.

Kodėl neveikia kelių užduočių atlikimo vienu metu metodas?

Mokotės, skaičiuojate, rašote užrašus ir galvojate, ką rytoj valgysite pusryčiams? Manote, kad visus šiuos veiksmus atliekate ir informaciją apdorojate vienu metu? Deja. Neuromokslininkė U. Neniškytė teigia, kad mūsų smegenims atlikti dvi ar daugiau užduočių vienu metu yra neįmanoma.

„Mūsų smegenys nesugeba „multitaskinti“ (angl. multitasking), t. y. atlikti kelių užduočių vienu metu. Jos gali tik šokinėti nuo vienos užduoties prie kitos. Pats terminas yra kilęs iš kompiuterijos žodyno ir naudojamas aprašyti darbą mašinų, kurios vienu metu gali apdoroti dvi ar daugiau užduočių. Įsivaizduokite, kad kompiuteryje turite keturias ar penkias šiuo metu įjungtas programas. Mums atrodo, kad jos veikia vienu metu, bet iš tikro ir jos tik itin greitai persijunginėja pirmyn ir atgal“, – aiškina R. Žiaunienė.

Ji akcentuoja – mes lygiai taip pat šokinėjame tarp skirtingų užduočių, tačiau nesame tokie geri ir greiti kaip kompiuteriai. Tam prireikia šiek tiek laiko ir tuo tarpiniu metu mes negalime susikaupti jokiai konkrečiai užduočiai. Taigi, raktas į susikaupimą – atlikti vieną užduotį nepertraukiamai kaip įmanoma ilgiau.

Kaip išmokti susikaupti?

Dėmesingumo treneriai ir mokytojai neretai siūlo patarimų kaip susikaupti ir tapti produktyvesniam. Populiariausi tarp jų yra dienos plano ar darbų sąrašo sudarymai, reguliarios poilsio pertraukos, nustatytas laikas telefono ar socialinių tinklų pranešimų tikrinimui. „Problema kyla neurotiškiems žmonėms – sąrašai ar nustatytas laikas pranešimams tikrinti gali tik dar labiau padidinti įtampą ir kelti nerimą. Net jei nusprendėte nesitikrinti pranešimų dažnai, vis tiek apie tai galvosite ir susikaupti bus sunkiau. Tad šie, kad ir geri patarimai, neduoda magiško efekto problemai išspręsti“, – sako psichologė. Tai kaip išmokti mažiau save blaškyti?

„Erudito“ licėjuje“ konsultuodama mokinius, pirmiausiai patariu pradėti nuo ramaus sėdėjimo ar stovėjimo, mokau sutelkti dėmesį į vieną objektą, pavyzdžiui, kvėpavimą. Pajausti, kaip oras įeina pro nosį ir išeina pro burną. Arba stebėti ant stalo padėtą puodelį – atkreipti dėmesį, kokios jis spalvos, tekstūros, įlinkimų, ar turi atspindžių. Pirmą kartą 2–5 min. išlaikyti dėmesį ties kvėpavimu ar puoduku bus tikrai sunku. Bet pajutus, kad mintys pradeda klajoti, reikia vėl grįžti prie stebimo objekto“, – patarimais dalijasi R. Žiaunienė.

Anot jos, visos dėmesingu įsisąmoninimu (angl. mindfulness) grįstos praktikos, visų amžiaus grupių žmonėms organizuojamos meditacijos yra kaip masažas, sveikatingumo stovykla mūsų dėmesiui. „Svarbu imtis veiklos ir pradėti tai praktikuoti po truputi, kad ir 2–5 min. per dieną. Kai ateis noras save prablaškyti, jūs turėsite stipresnius raumenis tiems raginimams atsispirti. Tai reikalauja laiko ir nėra lengva“, – sako psichologė.

Ji akcentuoja, kad susikaupimo moko ir rankų tikslumo bei smulkiosios motorikos reikalaujantys darbai, juos atlikdami taip pat laviname savo dėmesingumą. O kai rankos užimtos – nesinori imti telefono.

„Didelę dalį susikaupimo lemia motyvacija, vidinis potraukis pasiekti kokį nors atlygį. Technologijos tą atlygį duoda – visi socialinių tinklų komentarai ir „patiktukai“ yra tarsi to atlygio valiuta. Tačiau atliktas darbas, pasiektas rezultatas taip pat gali būti alternatyvus atlygis. Mūsų mintys nedirba kaip kompiuteris, tai be galo sudėtinga sistema, kurios negalima optimizuoti, negalime ištrinti sistemos klaidų, turime išmokti su mintimis būti ir jas pastebėti. O kai to išmoksime, tada ir dėmesingumas lavės“, – sako „Erudito“ licėjaus psichologė R. Žiaunienė.