Prieš valgydami mėsainį pagalvokite du kartus: išsiaiškino, kokią smegenų dalį pažeidžia nesveikas maistas

Prieš griebdamiesi maišelio bulvių traškučių, turėtumėte pagalvoti du kartus. Naujo tyrimo duomenimis, tokio nesveiko maisto kaip ledų, dešrainių ir gruzdintų bulvyčių valgymas, gali pablogėti kognityvines funkcijas.

Vos 20 proc. didesnis kalorijų kiekis nei įprastai Labiausiai pakenks atminties ir vykdomosiom funkcijom.

Nors didelis itin apdoroto maisto vartojimas siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis bei vėžiu ir, kaip manoma, sukelia sisteminį uždegimą ir oksidacinį stresą, iki šiol buvo mažai žinoma apie jo poveikį pažinimo gebėjimams, rašo „Fortune Well“.

Pirmadienį San Diege vykstančioje 2022 m. Alzheimerio asociacijos tarptautinėje konferencijoje pristatytame tyrime, kurį atliko San Paulo universiteto daktarė Natalia Gonçalves, 10 metų buvo stebima apie 10 tūkst. brazilų.

Tyrimo metu itin apdorotas maistas buvo apibrėžtas kaip „maistas, kuriame yra daug pramoninių procesų ir kurio sudėtyje yra daug riebalų, cukraus, druskos, dirbtinių kvapiųjų medžiagų ir (arba) dažiklių, stabilizatorių ir (arba) konservantų“.

Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių buvo baltaodžiai ir moterys, o jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Kognityviniai gebėjimai buvo vertinami atliekant įvairius testus: tiesioginio prisiminimo, vėlyvojo prisiminimo, atpažinimo, semantinio ir foneminio žodžių sklandumo. Dažniausi maisto produktai, kuriuos dalyviai nurodė valgę, buvo dešrainiai, mėsainiai, picos, greitas maistas, greitai paruošiami makaronai.

Nors rekomenduojama paros kalorijų norma priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant amžių, svorį ir ūgį, taip pat fizinio aktyvumo lygį, JAV Žemės ūkio departamentas siūlo 2200-2800 kalorijų 41-50 metų vyrams ir 1800-2200 kalorijų 41-50 metų moterims, taigi 20 proc. 2200 kalorijų dietos sudarytų 440 kalorijų. Tuo tarpu užkandžio dydžio traškučių maišelyje yra apie 150 kalorijų, o picos gabalėlyje yra maždaug 285 kalorijos.

„Greito, apdoroto ir itin apdoroto maisto prieinamumas ir vartojimas didėja dėl daugelio socialinių ir ekonominių veiksnių, įskaitant mažą sveiko maisto prieinamumą, laiko trūkumą maistui ruošti ir negalėjimą įsigyti visaverčio maisto“, – sakė daktaras Percy Griffinas, Alzheimerio asociacijos mokslinės veiklos direktorius.

„Daugiau nei pusę amerikiečių mitybos sudaro itin perdirbti maisto produktai. Nerimą kelia, bet nestebina nauji duomenys, rodantys, kad šie maisto produktai gali gerokai pagreitinti pažinimo funkcijų silpnėjimą.“

Jo teigimu, gera žinia ta, kad yra priemonių, kurių galime imtis norėdami sumažinti kognityvinių funkcijų silpnėjimo riziką.

„Tai – subalansuota mityba, reguliari mankšta, geras miegas, pažintinė veikla, apsauga nuo galvos traumų, nerūkymas ir širdies sveikatos priežiūra“, – sakė mokslininkas.