Ši gerai vertinama charakterio savybė gali būti ankstyvas Alzheimerio ligos požymis

Atliekant laboratorinį tyrimą 67 senjorai, neturintys demencijos ar kognityvinių sutrikimų, turėjo pasirinkti, ar duoti pinigų nenustatytam gavėjui, ar juos pasilikti sau. Atliekant įvairius pažinimo testus, kurie kaip žinoma yra jautrūs Alzheimerio ligai, daugiau pinigų davusiems asmenims sekėsi prasčiau.

„Mūsų tikslas – suprasti, kodėl kai kurie vyresnio amžiaus suaugusieji gali būti jautresni sukčiavimui, apgaulei ar finansiniam išnaudojimui nei kiti“, – sakė vyriausiasis tyrimo autorius, šeimos medicinos, neurologijos, psichologijos ir gerontologijos profesorius, daktaras Duke Hanas. „Manoma, kad sunkumai tvarkant pinigus yra vienas iš ankstyvųjų Alzheimerio ligos požymių“.

Ankstesniuose tyrimuose, kuriuose nagrinėtas altruizmo ir pažinimo ryšys, daugiausia dėmesio buvo skiriama savęs vertinimo priemonėms, pavyzdžiui, klausinėjant vyresnio amžiaus suaugusiųjų, ar jie norėtų duoti pinigų tam tikrais atvejais. Dabartiniame tyrime šis ryšys buvo tiriamas naudojant tikrus pinigus, rašo „SciTechDaily“.

„Mūsų žiniomis tai pirmas tyrimas, kuriame šis ryšys tiriamas taikant elgsenos ekonomikos paradigmą, t. y. scenarijų, pagal kurį dalyviai turėjo priimti sprendimus su realiais pinigais“, – sakė Gali H.Weissberger, daktaras ir pirmasis tyrimo autorius.

Galutinėje analizėje, surinkę informaciją apie dalyvių demografinius duomenis, mokslininkai pakoregavo amžiaus, lyties ir išsilavinimo lygio įtaką. Jei dalyvis sirgo demencija ar turėjo kokių nors pažinimo sutrikimų, jis nebuvo įtrauktas į tyrimą.

Vyresnio amžiaus tyrimo dalyviams taip pat buvo atlikti neuropsichologiniai tyrimai, įskaitant kelis, kurie dažnai naudojami Alzheimerio ligai diagnozuoti ankstyvose jos stadijose.

Dalyviai, kurie atidavė daugiau pinigų, žymiai prasčiau atliko neuropsichologinius testus, žinomus kaip jautrius ankstyvajai Alzheimerio ligai nustatyti, rašo „SciTechDaily“.

Siekiant patvirtinti ryšio tarp finansinio altruizmo ir vyresnio amžiaus žmonių pažintinės sveikatos pobūdį, reikia atlikti daugiau tyrimų, įskaitant didesnes ir reprezentatyvesnes imtis. Ateities tyrimuose taip pat būtų galima rinkti ir elgesio, ir savęs vertinimo duomenis apie finansinį altruizmą, kad būtų galima geriau suprasti dalyvių motyvus aukoti.