Ekspertai ragina tabako žalos mažinimo nepalikti paraštėse, siūlo įtraukti į rengiamą strateginį dokumentą

Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais iki 2035 metų pristatė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje. Pasak jos, kai kurie darbotvarkės klausimai per diskusijas darbo grupėse sukėlė karštų diskusijų.

Vienas iš pagrindinių darbotvarkės tikslų – iki 2035 metų sumažinti rūkančių gyventojų skaičių 54 procentais. Seimo narė Morgana Danielė iš karto atkreipė dėmesį, kad tikslas – labai ambicingas. Į posėdį sukviestiems ekspertams ir politikams kilo klausimų, ar tokiems rezultatams pasiekti yra numatytos taiklios ir pakankamai efektyvios priemonės.

„Priklausomybė nuo tabako, gydymas ir apskritai rūkymo problematika nustumta į šoną. Daugybė priklausomų žmonių rūkymo net nelaiko problema. Iki šiol neturime į sveikatą orientuotos nacionalinės programos, nes esame susitelkę į kontrolę, akcizus ar kovą su kontrabanda bei gąsdinančios informacijos sklaidą“, – pastebėjo M. Danielė.

„Kodėl dokumente nėra kalbama apie tabako žalos mažinimą, kai Lietuva turi didžiausią prarastų potencialių gyvenimo metų rodiklį Europoje? Dėl rūkymo žmonės Lietuvoje praranda sveikatą lygiai taip pat kaip ir dėl alkoholio, narkotikų vartojimo. Todėl tabako žalos mažinimas neturi likti paraštėse – šią sritį būtina įtraukti į ilgalaikę programą, kaip tai daro Pasaulio sveikatos organizacija“, – per posėdį sakė Eglė Radišauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė.

Jai pritarė gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov. „Kalbėdami apie priklausomybių prevenciją, tabako žalos mažinimo neturėtume atstumti tarsi trečio brolio. Šis aspektas yra ne mažiau svarbus negu narkotikų ir alkoholio žalos mažinimas, nes teisingai parinktos ir įgyvendintos priemonės galėtų prailginti kokybiško gyvenimo trukmę“, – kalbėjo teisininkas, manantis, kad šiuo metu priklausomybių prevencijos politika Lietuvoje nėra efektyvi.

A. Rudanov pasiūlė vadovautis neseniai PSO atlikta analize, kurioje yra išnagrinėti bei aptarti priklausomi ir nepriklausomi moksliniai tyrimai, susiję su tabako žalos mažinimu. Eksperto nuomone, pokyčių šioje srityje yra daug, tad jiems turi būti paliktas atviras kelias ir Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais iki 2035 metų.

„Šiandien viskas kinta itin greitai – atsiranda naujų tabako vartojimo reiškinių. Tad stebina, kad visi tabako gaminiai yra sulyginami ir atsiduria viename krepšelyje“, – diskusiją komisijoje tęsė parlamentarė M. Danielė, pridūrusi, kad šiuo metu tiek Europos Parlamentas savo rezoliucijoje kalba apie skirtingus gaminius, tiek keičiasi ir PSO tonas dėl tam tikrų tabako produktų.

Politikės nuomone, neminėti ir nekalbėti apie šiuos reiškinius būtų keista. „Turėtume numatyti veiksmus ir galimas ateities pozicijas, nes dokumentas rengiamas trylikai metų“, – sakė M. Danielė.

Panevėžio priklausomybės ligų centre dirbantis gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis atkreipė dėmesį, kad kasdien susiduria su priklausomybių kamuojamais pacientais, kurie jau išbandė daugybę metodų.

„Šiuo metu aš net nesu tikras, ar galiu užsiminti pacientams, kad yra gaminių, kurie yra potencialiai mažiau žalingi. O kalbėti apie tai su žmonėmis, kurie patiria nesėkmingus bandymus atsisakyti cigarečių, reikia“, – patirtimi dalijosi psichiatras.

„Priklausomybę nuo cigarečių sukelia nikotinas, tačiau rūkantis žmogus kartu su dūmais įkvepia ir daugybę kenksmingų medžiagų. Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, JAV ir kitos šalys atkreipia dėmesį, kad yra gaminių, kuriuose tų kenksmingų medžiagų mažiau. Todėl ir Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio tokiems tyrimams, nes jie gali užvesti ant kelio, kaip sumažinti su rūkymu susijusį sergamumą ir mirčių skaičių“, – dėstė Seimo narys Jonas Varkalys.

Jis pripažino, kad nepritaria darbotvarkės projektui, kuriame nėra vietos tabako žalos mažinimui. J. Varkalio teigimu, strategija turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų galima reaguoti į visuomenėje vykstančius reiškinius ir priimti atitinkamus sprendimus.

Pasak liberalo, jeigu šiandien trūksta tyrimų ir duomenų, tai nėra priežastis atsiriboti nuo tabako žalos mažinimo. Tam pritarė ir M. Danielė, pabrėžusi, kad darbotvarkėje, kurią vėliau turėtų patvirtinti Seimas, trūksta paskatų sekti pasaulyje atliekamus tyrimus ir jų rezultatus.

Su rūkymo sukeliamomis problemomis dirbantys medicinos ekspertai dar 2020 m. kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, Seimą, Vyriausybę ir kitas institucijas, kuriuo ragino parengti tabako žalos mažinimo priemonių programą.

Dokumentą pasirašę medicinos bendruomenės atstovai ir pacientų teisių organizacijos ragino Seimą užtikrinti Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos įgyvendinimą, o Vyriausybę – įtraukti tabako žalos mažinimo priemonių klausimą į Vyriausybės programą, ieškant sprendimų kartu su medicinos specialistais ir pacientų atstovais.

Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad tabako žalos mažinimo priemonės jau taikomos kitose šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Norvegijoje, Kanadoje, Čekijoje ir kt. Taikomimis praktikomis siekiama ne tik sumažinti rūkančiųjų skaičių, bet ir padėti sumažinti rūkymo žalą tiems, kurie neketina mesti rūkyti.

Neseniai Lenkijos Aukščiausioji medicinos taryba paskelbė, kad būtina ne tik didinti cigarečių kainas ir taikyti pažangius terapijos metodus rūkantiesiems, bet ir apskritai sukurti plačią žalos mažinimo strategiją, kuri būtų panaši į šalyje jau veikiančias alkoholio ir narkotikų žalos mažinimo strategijas. O Naujoji Zelandija praėjusių metų pabaigoje priėmė sprendimą jauniems žmonėms drausti įsigyti cigarečių.

2020 m. tradicinius tabako gaminius rūkė 28 proc. lietuvių. Šis procentas nežymiai mažėja, tačiau proveržio šioje srityje nepasiekiama. Tuo tarpu Švedijoje rūkančių tradicinius tabako gaminius yra vos 5 proc., Norvegijoje – 8 proc. Jungtinėje Karalystėje – 14,5 proc.