Suskambus žadintuvui, dauguma iš mūsų paspaudžia „snausti“. Bet kaip tai iš tikrųjų mus veikia?

Visuotinis snaudimo mygtuko paplitimas liudija jo populiarumą – sunku rasti telefono programėlę ar žadintuvą be tokio mygtuko.

Vis dėlto ekspertai perspėja, kad nuspausdami šį mygtuką sau kenkiame.

Miego mokslininkai teigia, kad žadintuvai teoriškai gali nutraukti mūsų miego ciklus, todėl bus sunkiau atsibusti. Nuspausti mygtuką „snausti“ vilioja... tačiau žadintuvo nutildymas dar kelioms minutėms tik įsuka mūsų kūną į kitą miego ciklą, kad jis vėl būtų nutrauktas.

Nepaisant tokio neigiamo požiūrio į snaudimą, patikimų duomenų apie jo poveikį yra nedaug, o didžioji dalis žinių šia tema yra fragmentinės iš elgesio, susijusio su miegu ar stresu, tyrimų.

„Medicinos institucijos paprastai nepritaria pažadintam dar pasnausti, tačiau kai ėmėmės tikrinti, kokie yra patikimi duomenys, jų nebuvo“, – pripažįsta neurologas Stephenas Mattingly iš Notre Dame universiteto Indianoje.

„Dabar turime duomenų, įrodančių, koks tai dažnas reiškinys, ir vis dar daug ko nežinome“, – priduria jis.

Kaip rašo Sciencealert.com, tyrime, kuriame dalyvavo 450 suaugusiųjų, remtasi kasdienių miego apklausų ir dėvimų prietaisų užfiksuotais duomenimis ir nustatyta, kad moterys 50 proc. dažniau nuspaudžia snaudimo mygtuką nei vyrai. O įprastai pažadinti dar likę pasnausti žmonės per dienas nueidavo mažiau žingsnių nei tie, kurie, kaip patys teigė, nesnausdavo, o jų miego režimas turėjo daugiau miego sutrikimo požymių.

Buvo atsižvelgta ir į miego pageidavimus. Nustatyta, kad „pelėdos“ dažniau naudojosi snaudimo mygtuku ir apskritai teigė esančios labiau pavargusios. Jaunesni žmonės taip pat buvo labiau linkę dažniau snausti.

Tai nereiškia, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp snaudimo ir vėlyvo užmigimo ar mažesnio aktyvumo dieną, tačiau tai rodo, kad nors vienam žmogui snaudimas gali būti malonus, kitam – ne. Kaip rodo ankstesni tyrimai, visi miegame skirtingai.

Turbūt nenuostabu, kad apsisprendžiantys pasnausti žmonės dažniau įžvelgė teigiamų snaudimo aspektų, pavyzdžiui, geresnę nuotaiką ir geresnį budrumą po miego, o nesnaudžiantys žmonės nesutiko, kad tokia nauda įmanoma.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo paspaustas snaudimo mygtukas, buvo šios: „negaliu išlipti iš lovos po pirmojo žadintuvo“ ir „nes mano lovoje patogu“, tačiau tyrėjai nurodė, kad kas trečias JAV gyventojas nepakankamai miega, o tai yra iškalbinga ir galbūt pagrindinė priežastis, kodėl daugiau nei pusė tyrimo dalyvių rinkosi dar pasnausti.

„Kritiškai vertintina tai, kad ši statistika atspindi tik nedidelę populiacijos dalį, kuri miego įpročių atžvilgiu greičiausiai yra geriausioje padėtyje“, – sako S.Mattingly.

„Neturime jokio supratimo apie įvairias amžiaus grupes, pavyzdžiui, paauglius, mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius ar kitas gyventojų grupes, kurioms istoriškai miego trūksta labiau nei šio tyrimo respondentams“, – priduria jis.

Tyrimą atlikusi komanda nustojo teigti, kad snaudimas yra arba geras, arba blogas, o pabrėžė, kad bet kokio žadinimo poreikis greičiausiai nėra naudingas mūsų bendrai sveikatai.

Kitaip tariant, reikia daugiau miegoti, o ne mažiau spausti snaudimo mygtuką – miegas turi būti tinkamos trukmės, reguliarus pagal grafiką, kuo ramesnis ir netrukdomas.

Kalbant apie snaudimą, mokslininkai norėtų atlikti išsamesnius jo poveikio tyrimus su didesnėmis žmonių grupėmis, kad sužinotų ne tik apie galimas neigiamas, bet ir teigiamas mygtuko „snausti“ paspaudimo pasekmes.

„Jei snaudžiate ir esate budresni, kai sėdate prie vairo ir važiuojate į darbą, tai gali būti naudinga“, – sako S.Mattingly. „Jei tai sumažina priklausomybę nuo kofeino, tai dar vienas pliusas“, – priduria jis.

„Tai nėra vienareikšmiškai blogai – panašiai kaip stresas. Tam tikras stresas yra naudingas. Tam yra laikas ir vietos. Gali būti atvejų, kai nuspausti snaudimo mygtuką iš tikrųjų yra naudinga“, – svarstė S.Mattingly.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Sleep“.