Tyrimas pateikė naujų faktų apie daugelio mėgstamą daržovę: pasirodo, gydytojai ją peikia be reikalo

Ankstesni tyrimai pabrėžė sąsają tarp diabeto ir bendro suvalgomo bulvių kiekio.

Šįkart australų mokslininkai, vadovaujami dr. Nicola Bondonno iš Edith Cowan universiteto Mitybos ir sveikatos inovacijų tyrimų instituto, nagrinėjo ryšį tarp daržovių vartojimo ir 2 tipo diabeto dažnio. Atskiras dėmesys taip pat skirtas bulvėms.

Sveikiausia – virtos bulvės

Naudoti duomenys, kuriuos pateikė 54 tūkst. savanorių nuo 50 iki 64 metų. Jie anksčiau dalyvavo danų tyrime, tyrusiame mitybos mitybos įtaką vėžio bei kitų lėtinių ligų paplitimui. Tai įprasta praktika, kai anksčiau surinkti duomenys panaudojami naujiems tyrimams atlikti.

Tyrimo dalyviai užpildė ypač išsamų (net 192 punktų) klausimyną. Jame nurodė, kaip dažnai valgo įvairius maisto produktus.

„Maisto ir maistinių medžiagų suvartojimas buvo įvertintas naudojant standartinius receptus ir programinę įrangą“, – paaiškino tyrimo bendraautorius, doktorantas Pratikas Pokharelis.

Nustatyta, kad daugiausiai daržovių valganti dalyvių grupė turėjo 21 proc. mažesnę riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, palyginti su grupe, kuri valgo mažiausiai daržovių.

Su bulvėmis viskas priešingai. Daugiausiai bulvių valgančių dalyvių grupė turi 9 proc. didesnę riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, palyginti su grupe, kuri valgo mažiausiai bulvių.

Įdomiausia tai, kad virtos bulvės neturėjo neigiamos įtakos. Problema – bulvių košė (dažnas ją skanina grietine, sviestu), skrudintos bulvytės ir traškučiai. Virtos bulvės nedidina rizikos susirgti diabetu, nurodė tyrėjai.

„Virtos bulvės nebėra siejamos su diabetu“, – išplatintame pranešime cituojamas P.Pokharelis.

Tyrimas parodė, kad cukriniu diabetu dažniau serga tie, kurie valgo daug raudonos mėsos, naudoja daug sviesto, mėgsta gazuotus ir saldintus gėrimus.

Ryžius keiskite bulvėmis

Specialistai pastebi, kad didelė dalis žmonių valgo per mažai daržovių. Amerikos širdies asociacija pataria, kad vaisiai ar daržovės kiekvieno valgio metu turėtų užpildyti pusę lėkštės.

P.Pokharelis pažymi, kad sveikai maitintis lengviau, jei palaikoma įvairovė.

„Gerai baltuosius ryžius ir makaronus pakeisti virtomis bulvėmis, nes jose yra skaidulų, vitamino C ir kitų maistinių medžiagų. Taip į savo racioną įtrauksite daugiau daržovių“, – pastebėjo specialistas.

„Iš bulvių gauname ir kitų maistinių medžiagų, kurių nerasime nei baltuosiuose ryžiuose, nei makaronuose“, – pridūrė jis.

Rafinuotuose grūduose yra mažai skaidulų, todėl jie netinka kasdienei mitybai.

Tiesa, medicinos žurnale Diabetes Care paskelbtas tyrimas turėjo trūkumų. Pačių pacientų pateikti duomenys visada kelia abejonių dėl tikslumo, anketą tyrimo dalyviai pildė tik kartą, tad neaišku, kaip keitėsi jų mitybos įpročiai.

P.Pokharelis pripažino, kad pakartotinė savanorių apklausa leistų tiksliau įvertinti jų valgymo įpročius.

Jis pridūrė, kad tyrimas yra perspektyvinis (kai liga ar kita su sveikata susijusi baigtis pasireiškia po tyrimo pradžios), todėl tyrėjai negali įrodyti priežastinio ryšio. Pavyzdžiui, tvirtai teigti, kad valgant mažiau daržovių išsivysto diabetas.

Tačiau tyrėjas pabrėžė, kad jo ir komandos darbas dar kartą patvirtino, kad žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo valgomo maisto, bet ir jo paruošimo būdo.

Parengta pagal „Fox news“ inf.