Norėdami pagerinti atmintį, nusnauskite

Šie tyrimo rezultatai gali paaiškinti, kodėl tiek daug laiko sugaištame prieš pradėdami sapnuoti, t. y. prieš paneriant į REM miego stadiją.

Ilgus metus buvo tikima, kad užsimerkus žmogui yra lengviau prisiminti ar įsiminti, tad buvo patariama gerai išsimiegoti naktį. Tačiau, mokslininkai daro išvadą, kad vietoj gero nakties miego atminčiai stiprinti yra daug naudingesni trumpi poguliai.

Pasirodo, miegant informacija uždaroma „trumpos trukmės“ saugyklose hipokampe – smegenų dalyje, atsakingoje už atmintį. Vėliau ši informacija migruoja į „ilgos atminties“ saugyklas smegenų žievėje. Šio proceso metu ir įsimenama naują informaciją.

„Svarbu ne tik nusnausti po mokymosi, bet nemažiau svarbus pogulis prieš studijas“, – cituojamas tyrimo autorius Matthewas Walkeris iš Berklio universiteto (JAV).

„Miegas smegenis paverčia it sausomis pintimis, pasirengusiomis įgerti visą naują informaciją“, – priduria jis.

Mokslininko tyrimas pristatytas Amerikoje vykstančiame „American Association for the Advancement of Science“ suvažiavime.

Tyrimo metu buvo stebimi 39 suaugę žmonės, kurių buvo prašoma atlikti kelias su faktų mokymusi susijusias užduotis. Vienos grupės savanoriai prieš atliekant šias užduotis 90 min. nusnausdavo, kita – ne. Ir pasirodo, kad pastarųjų rezultatai buvo žymiai prastesni nei pirmųjų.

Deja, pasirodo, kad šis atradimais gali pasiteisinti ne visada. Pasak Saros Mednick, psichiatrijos profesorės iš Kalifornijos universiteto (JAV), dalis žmonių po pogulio miego atsibunda svirduliuojantys ir nesiorientuojantys – tai miego inercijos pasekmės. Tai dažniausiai atsitinka atsibudus per gilųjį miegą: tada temperatūra ir kraujo srovė smegenyse sulėtėja, o staigiai atsibudus nespėjama vykdyti daug sudėtingesnių užduočių.

Priminsime, jog apie popietinio pogulio arba siestos naudą viename iš savo straipsnių rašė ir A. Čekuolis - nors jis ir ne mokslininkas, bet gyvenimiškos išminties nestokoja.