Nuo sausio pabaigos ES bus leidžiama pardavinėti maisto produktus iš naminių svirplių: KTU skelbia, ką tai reiškia realybėje

Pirmiausia svarbu žinoti, kad svirplių panaudojimas žmonių maistui yra reglamentuotas Europos Sąjungos (ES) dokumentais. Be to, lietuvių kalba yra išleistos Lietuvos Respublikoje auginamų vabzdžių, skirtų žmonių maistui ir (ar) gyvūnų pašarams, gairės. Jose apibrėžtos auginimo sąlygos, savikontrolės, stebėsenos programos, galimos rizikos, reikalavimai patalpoms, naudojamiems pašarams, produkcijos pakavimui, ženklinimui ir atsekamumui.

Gali būti naudojami ne visi vabzdžiai

Dokumentuose pabrėžiama, kad ne bet kokie vabzdžiai gali būti naudojami žmonių ar gyvūnų maistui. Žmonių maistui ir pašarams galima naudoti juodosios plokščiamusės (Hermetia Illucens),  didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor), malūninio juodvabalio (Alphitobius diaperinus) lervos bei dviejų rūšių svirpliai – naminis svirplys (Acheta domesticus) bei juostuotasis svirplys (Gryllodes sigillatus). Pašarams papildomai leidžiama naudoti kambarinės musės (Musca domestica) lervas bei jamaikinius svirplius (Gryllus assimilis).

Dažniausiai naudojami patys svirpliai, jų miltai (malti svirpliai) ar įvairūs iš jų pagaminti produktai: nuo sausų pusryčių, kokteilių, užkandžių iki makaronų ar net mėsos analogų. Užkandžių iš svirplių gaminama jau ir Lietuvoje. Galima įsigyti ir paragauti džiovintų svirplių su įvairiais prieskoniais, patiekiamų kaip užkandis, bei įmantresnių gaminių, pavyzdžiui, saldainių su svirplių karamelės apvalkalu arba makaronų iš kviečių ir svirplių miltų.

Nepriklausomai nuo to, iš ko pagamintas maisto produktas, visiems Lietuvoje parduodamiems maisto produktams ir gaminiams keliami aukšti fizinės, mikrobiologinės ir cheminės saugos reikalavimai. Todėl kiekvienas gamintojas privalo turėti tai užtikrinančius dokumentinius įrodymus, pavyzdžiui, laboratorinių mėginių tyrimų protokolus.

Mokslininkai nuolat vertina rizikas, bet atidūs turi būti ir vartotojai

Tai tikrai nėra labai naujas ar dar neatrastas produktas. Kai kuriuose regionuose įvairūs vabzdžiai yra vartojami tūkstančius metų. 2018-aisiais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) išleido mokslinę nuomonę apie naminio svirplio (Acheta domesticus) naudojimą žmonių maistui.

Nuomonėje pateiktos tikėtinos rizikos, tokios kaip aukšta mikrobiologinė tarša, sunkiųjų metalų kaupimasis biomasėje bei galimos alerginės reakcijos. Mikrobiologiniam užterštumui suvaldyti yra taikomas griežtai kontroliuojamas terminis apdorojimas, o jo efektyvumas pagrindžiamas laboratoriniais tyrimais. Sunkiųjų metalų kaupimasis taip pat kontroliuojamas technologinio proceso metu modeliuojant mitybos terpes.

Šiuo metu prieinama informacija, kad kai kuriems asmenims gali pasireikšti alerginės reakcijos (yra ir identifikuotas specifinis alergenas). Taip pat pastebimas ryšys tarp jautrumo vėžiagyviams, krabams, krevetėms ar dulkių erkutėms bei jautrumo svirpliams, tad į alergijas linkusiems asmenims derėtų ragauti juos nedideliais kiekiais, stebint savo savijautą.

Dėl minėtų rizikų mokslininkai nuolat dirba ir ieško atsakymų, todėl pravartu ir patiems vartotojams vis patikrinti naujausius atrastus faktus, pasirinkti patikimus informacijos šaltinius, tokius kaip nacionalinės ES šalių maisto priežiūros tarnybų svetainės, mokslo institucijų publikacijos ir pan.

Vabzdžių vartojimo neišvengsime

Svirplių ir kitų vabzdžių panaudojimas gyvūnų pašarams ar žmonių maistui yra būtinas ir neišvengiamas. Sparčiai augant žmonių skaičiui turime rasti būdą, kaip išsaugoti biomasę (pavyzdžiui, maisto atliekas iš prekybos centrų, restoranų ar nekondicinę derliaus dalį ir kt.) bei sukurti vertingą baltymų šaltinį panaudojant kuo mažiau resursų.

Tarkim, tam, kad užaugintume vieną kilogramą juodosios plokščiamusės lervų masės reikia vos 1,7 kilogramo biomasės. Palyginimui – vienam kilogramui jautienos reikia apie 7 kilogramų. Dar didesnė nauda matoma palyginus naudojamo vandens kiekį. Vienam gramui svirplių baltymų gauti reikia 2 litrų vandens, o štai vienam gramui jautienos baltymų gauti reikia net 112 litrų vandens.

KTU Maisto institutas bendradarbiauja su Lietuvoje esančiais žmonių maistui skirtų svirplių bei lervų augintojais. Verta paminėti, kad institute atlikti Juodosios plokščiamusės lervų biomasės tyrimai ne tik patvirtino jų maistingumą, bet ir tiria lervų riebalų įtaką patogeninių bakterijų augimui. Pastebėta, kad lervų riebalų biomasė pasižymi kai kurių bakterijų augimą slopinančiu poveikiu.

Praėjusių metų vidurio duomenimis, pasaulinė maistui skirtų vabzdžių rinka siekė 3,2 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia jais prekiaujama Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose. Manoma, kad per artimiausią dešimtmetį, iki 2032-ųjų, vabzdžių rinka augs iki 17,6 mlrd. JAV dolerių, t. y. beveik šešis kartus.

Aelita Zabulionė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja