Šeši gydytojai vardan mokslo prarijo „Lego“ žmogeliukų galvas – štai kas iš to „išėjo“

Kai daktaras Andy Tuggas buvo vaikas, jis prarijo dvi sujungtas „Lego“ kaladėles.

Dirbdamas greitosios medicinos pagalbos gydytoju Melburne, Australijoje, Andy sako sutinkantis daug sunerimusių tėvų, kurių vaikai pasidavė šiam impulsui. Didžioji dauguma vaikų, tokių kaip Andy, per vieną dieną tiesiog pašalina prarytą daiktą su išmatomis. Vis dėlto Andy susimąstė, ar yra būdas išgelbėti tėvus nuo nereikalingo rūpesčio.

Žinoma, galite vieną po kito įtikinti tėvus, kad jiems tikriausiai nereikės vykti į greitosios pagalbos skyrių arba, dar blogiau, raustis po savo vaiko išmatas ir ieškoti pradingusios detalės. Tačiau Andy ir dar penki pediatrai paklausė, ar yra būdas masiškai perduoti šią žinią per mokslą?

Šeši entuziastingi gydytojai sukūrė eksperimentą ir paskelbė rezultatus.

„Kiekvienas iš jų prarijo žmogeliuko galvą iš „Lego“ rinkinio“, – sako mokslo žurnalistė Sabrina Imber. – Iš esmės jie norėjo pamatyti, kiek laiko užtruks plastikinės detalės epopėja virškinimo trakte“.

Andy Tuggas ir jo kolegos taip pat norėjo atkreipti dėmesį į kelių rūšių daiktus, kuriuos vaikams iš tikrųjų pavojinga nuryti. Tai yra „tabletinės baterijos“ – mažos, apvalios, plokštelės formos baterijos, dažnai randamos elektroniniuose žaisluose.

„Šios baterijos gali sudeginti jūsų stemplę per porą valandų, – sako Imbleris. – Taigi jos yra labai labai pavojingos – tai nėra tas pats, kas praryti monetą ar „Lego“ žmogeliuko galvą“.

Pats eksperimentas parodė rezultatus, kurie nenustebino nė vieno dalyvavusio. „Lego“ žmogeliukų galvos, būdamos apvalios formos ir mažos, nekliudomai paliko tyrėjų kūnus ir atsidūrė tualete kartu su viskuo, ko negali virškinti mūsų virškinimo traktas.

Taigi mokslininkai padarė išvadą, kad nereikėtų labai bijoti problemų, kurias skrandyje gali sukelti netyčia nurytas nedidelis apvalus daiktas, kuriame nėra nuodingų cheminių medžiagų. Svarbiausia, kad jis neužstrigtų kvėpavimo takų srityje.