Naujas tyrimas parodė – iš organizmo išsiurbti ir pakoreguoti riebalai gali būti panaudoti vėžiui gydyti

Iš organizmo išsiurbti ir genų redagavimo įrankiu CRISPR pakoreguoti riebalai gali būti panaudoti vėžiui gydyti, rodo vienas pelių ir persodintų žmonių audinių tyrimas.

Tačiau dar neaišku, ar ši eksperimentinė terapija būtų saugi ir veiksminga žmonėms, rašo livescience.com.

Naujo tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš organizmo ekstrahuotus „baltuosius riebalus“ galima genetiškai perprogramuoti taip, kad jie imituotų „ruduosius riebalus“. Tuomet jie buvo implantuoti graužikams, kad sumažintų auglius. Baltieji riebalai organizme kaupia perteklinę energiją, o rudieji riebalai šildo organizmą, skaidydami kraujo cukrų, arba gliukozę, ir ši funkcija gali būti išnaudota tam, kad atimtų iš auglių maistines medžiagas, reikalingas jų augimui. Tyrimo metu ši idėja buvo tikrinama pasitelkus baltuosius riebalus, paimtus tiek iš žmonių, tiek iš pelių organizmų, taip pat naudojant transplantuotus žmonių bei pelių auglius.

Organizme kaupiantis baltiesiems riebalams, kartu daugėja ląstelių, galinčių virsti vėžinėmis, ir tai iš dalies paaiškina tai, kodėl antsvoris yra susijęs su didesne vėžio rizika. Tačiau 2022 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo pelės ir vienas vėžiu sergantis žmogus, parodė, kad jei baltieji riebalai didina vėžio riziką, tai rudieji riebalai iš tikrųjų gali priversti vėžį susitraukti. Tyrimas parodė, kad žema temperatūra privertė ruduosius riebalus aktyviau absorbuoti gliukozę, todėl augliai liko be „degalų“.

Naujasis tyrimas, kuris kovo 29 dieną buvo įkeltas į spaudai ruošiamų darbų serverį „bioRxiv“ ir dar turi būti peržiūrėtas recenzentų, iš esmės išnaudoja šį reiškinį naujai vėžio terapijai.

Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) genetikų komanda šią terapiją sukūrė dirbdama su pelėmis ir pavadino ją riebalinės moduliacijos transplantacija (AMT). Taikant šį metodą, baltieji riebalai už organizmo ribų paverčiami rudaisiais, įjungiant genus, kurie sukelia „parudavimą“.

Komanda išbandė AMT su pelėmis, sirgusiomis krūties, gaubtinės žarnos, kasos ir prostatos vėžiais, ir nustatė, kad implantavus rusvos spalvos riebalus, visi navikai sumažėjo perpus.

UCSF Farmacijos mokyklos profesorius ir vyriausiasis tyrimo autorius Nadavas Ahituvas „Live Science“ sakė, kad AMT „galėtų labai gerai veikti kartu su kitais gydymo metodais“, tačiau „reikia dar daug padirbėti“, kad būtų galima nustatyti, ar rudųjų riebalų implantai nepadidina kūno temperatūros iki karščiavimo lygio ir ar nesukelia kitų nerimą keliančių šalutinių reiškinių. (N. Ahituvas jau pateikė dokumentus, kad užpatentuotų AMT.)

Šiame tyrime nedalyvavęs Švedijos Karolio instituto vėžio biologas Yihai Cao sakė, kad AMT yra „labai įdomus metodas“, nes, kitaip nei dauguma kitų vėžio gydymo būdų, jis nėra nukreiptas tiesiogiai į naviką, kuris dažnai būna sunkiai pasiekiamas. Tačiau „ilgalaikis poveikis slopinant naviko augimą dar nėra aiškus“, pažymėjo Y. Cao, kuris buvo vyresnysis 2022 metais atlikto šalčio poveikio tyrimo autorius.

Rudieji riebalai paprastai glūdi pelių ir žmonių kakluose, tačiau per Y. Cao 2022 metų tyrimą krūties, odos ir kasos navikai buvo sustabdyti, nors ir augo toli nuo šių riebalų. N. Ahituvas ir jo komanda nustatė, kad rudieji riebalai, implantuoti į nugarą, gali turėti panašų toli siekiantį poveikį, bent jau krūties vėžiui. Per kitus eksperimentus tyrinėtojų komanda ruduosius riebalus persodino šalia pelėms transplantuotų žmogaus gaubtinės žarnos, kasos ir prostatos auglių, bet jiems dar reikia patvirtinti, kad šie riebalai padarė poveikį tokiems navikams.

AMT buvo sukurtas taip, kad būtų lengvai pritaikomas žmonėms. Baltieji riebalai paprastai ištraukiami atliekant riebalų nusiurbimą (liposukciją) ir reimplantuojami plastinės operacijos metu.

Tačiau kadangi šalčio poveikis nėra invazinė operacija, jį galima pritaikyti lengviau nei AMT, sakė Y. Cao. Tačiau riebalai gali būti implantuojami per iš anksto numatytas vėžio operacijas, pavyzdžiui, mastektomiją, pažymėjo N. Ahituvas. Be to, genų redagavimas jau naudojamas genų terapijoje ir vėžio gydyme, kuris vadinamas CAR T ląstelių terapija, todėl N. Ahituvas nemano, kad CRISPR naudojimas AMT trasplantacijoms trukdys taikyti šią terapiją žmonėms.

AMT buvo išbandytas tik su pelėmis ir tik su laboratorijoje išaugintais žmogaus krūties vėžio mėginiais, todėl apie jo efektyvumą ir saugumą žmonėms galima tik spėlioti, kol nėra atlikti klinikiniai tyrimai. Kai kurios studijos rodo, kad vėžiu sergantiems pacientams rudieji riebalai gali izoliuoti maistingąsias medžiagas, skirtas sveikoms ląstelėms, ir prisidėti prie kacheksijos – su šia liga siejamo išsekimo sindromo. Tiesa, tyrėjai nepastebėjo, kad per šešias tyrimo savaites pelėms būtų nukritęs svoris, tačiau N. Ahituvas sakė, kad kacheksija gali pasireikšti ir vėliau, todėl reikėtų atlikti ilgesnius tyrimus.

Mokslininkams reikės „išsiaiškinti, kokį riebalų kiekį reikia implantuoti kiekvienam pacientui ir kiek jų jau yra per daug“, teigė N. Ahituvas. Be to, po kurio laiko būtų tikslinga šiuos riebalus pašalinti arba įdiegti „išjungimo jungiklį“, kuris neleistų rudiesiems riebalams siurbti sveikų ląstelių maistinių medžiagų, pridūrė jis.