Mokslininkai: galvijų gripas „turi viską, ko reikia“, kad užkrėstų žmones

D gripo virusas (IDV) yra naujas RNR patogeninis virusas, pirmą kartą aptiktas 2011 m.

Veterinarai pirmą kartą D gripą nustatė kiaulėms, o vėliau išsiaiškino pagrindinį viruso šeimininką – galvijus. Nuo to laiko mokslininkai stebi, ar nėra kokių nors požymių, kad šiuo galvijų gripu užsikrečia žmonės, kaip kartais nutinka paukščių ir kiaulių sukeltiems gripams. Šiuo metu yra nerimą keliančių užuominų, kad žmonių užsikrėtimas yra įmanomas ir kad, jei virusui pasiseks keliuose pagrindiniuose frontuose, jis gali pradėti plisti tarp žmonių.

„Manau, galima sakyti, kad moksliniu požiūriu D gripo virusas turi viską, ko reikia, kad užkrėstų žmones“, – sako Kentukio universiteto virusologas Feng Li, padėjęs nustatyti virusą kaip naują gripo rūšį.

Mokslininkai nustatė keturis skirtingus gripo viruso tipus, kurių dauguma užkrečia žmones. Kiekvieną rudenį JAV platinamos gripo vakcinos yra pritaikytos po dvi A ir B gripo atmainas. C gripas yra labai paplitęs, bet paprastai lengvas, išskyrus kai kuriuos kūdikių atvejus, ir nuo jo vakcinos nėra. D gripas yra naujausias nustatytas tipas ir vienintelis, kurio užkrėtimas žmonėmis nėra patvirtintas.

Manoma, kad D gripas labiausiai paplitęs tarp galvijų. Per 2014 ir 2015 m. JAV šalyje atliktą tyrimą paaiškėjo, kad apie 75 proc. gyvulių turėjo antikūnų prieš šį virusą. Atrodo, kad jis sukelia tik lengvą galvijų infekciją, sako Oklahomos valstybinio universiteto veterinarijos imunologė Mayara Maggioli.

„Tai labai subtili liga, labai gerai prisitaikiusi“, – teigė ji.

Užsikrėtusiems galvijams gali pasireikšti simptomai, kurie nelabai skiriasi nuo mums visiems pažįstamo gripo: sloga ar akių perštėjimas, padažnėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas, karščiavimas, kosulys ar sumažėjęs apetitas.

Ar žmonės gali užsikrėsti D gripu nėra taip aišku.

„Yra įrodymų, kurie leidžia manyti, kad taip gali nutikti, tačiau jie toli gražu nėra įtikinami“, – sakė Richardas Webby, virusologas iš Sent Džiudo vaikų tyrimų ligoninės Tenesyje.

D gripo virusas mokslininkams kelia ypatingą susirūpinimą dėl žmonių, kurie ilgai bendrauja su galvijais, ypač uždarose patalpose. Ir naujausiais tyrimais nustatyta viruso užuomazgų tarp šių gyventojų.

2022 m. atliktame tyrime galvijų augintojų nosies tepinėliuose rasta viruso dalelių, tačiau virusai gali būti ir aktyviai neužkrėtę žmogaus.

2016 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad galvijų augintojai turėjo antikūnų, reaguojančių į D gripą, tačiau C gripas yra pakankamai panašus, todėl antikūnai, skirti pastarajam, gali reaguoti ir į pirmąjį.

Nors mokslininkai turi daug patirties stebint galimą gripo plitimą iš gyvūnų, šios pastangos buvo sutelktos į paukščius ir kiaules, o ne galvijus. Taip yra todėl, kad paukščių ir kiaulių gripas yra sukėlęs žmonių pandemijas: 1918 m. gripo pandemiją, kurią sukėlė paukščių virusas, ir 2009 m. kiaulių gripo pandemiją.

Kiek mokslininkams žinoma, galvijų virusai niekada nesukėlė tokio chaoso.

„Žiūrint iš gripo perspektyvos, tikrai apie karves niekada nebuvo galvojama atliekant gripo plitimo tyrimus, – sakė R.Webby, nors jis pažymi, kad kai kurios grupės pradeda atidžiau tirti žmonių ir galvijų sąveiką. – Tai neabejotinai nepakankamai ištirta sąsaja. Mums būtinai reikia apie tai sužinoti daugiau.“

Jei D gripu pradėtų užsikrėsti žmonės, pirmasis požymis greičiausiai būtų galvijų pramonės darbuotojų kvėpavimo takų simptomai, tačiau net ir tyrimuose, kuriuose nurodoma galima žmonių imuninė reakcija į virusą, neužfiksuota nė vieno susirgusio darbuotojo. Antrasis svarbus požymis būtų, jei pradėtų sirgti žmonės, tiesiogiai nesusidūrę su galvijais, o tai rodytų, kad virusas plinta tarp žmonių.

Net jei įvyktų šie du įvykiai, nėra tikra, kad D gripo virusas būtų pražūtingas žmonėms, ypač turint omenyje jo poveikį galvijams.

Visi trys ekspertai, su kuriais kalbėjosi „Scientific American“, teigia, kad nėra jokios garantijos, jog virusas ilgainiui nepradės infekuoti žmonių.