Jersiniozė - šaldytuvų liga

Skirtingai nuo kitų mikrobų, jersinijos atsparios šalčiui. Jos puikiai dauginasi esant 2-6 laipsnių temperatūrai, ilgai išlieka gyvybingos ir net gali daugintis ant daržovių bei vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose ir šaldytuvuose. Tačiau 100ºС temperatūroje, sausoje aplinkoje ar veikiant ultravioletiniams spinduliams, jersinijos labai greitai žūsta.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės Natalijos Beliakovos, jersiniozės pagrindinis infekcijos šaltinis yra graužikai, nuo kurių užsikrečia laukiniai gyvūnai, o nuo šių – naminiai: katės, šunys, kiaulės ir kt. Jersinijos į aplinką - dirvą ir vandenį - patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Žmogus užsikrečia valgydamas gyvūnų išmatomis užterštas žalias daržoves, vaisius, ypač laikytus šaldytuvuose, sandėliuose, užterštus kiaulienos, paukštienos ar pieno produktus (nevirintas namų ūkio pienas). Retais atvejais galima užsikrėsti per jersinijomis užterštą vandenį, pavyzdžiui, šulinių ar geriant nevirintą upių, kūdrų vandenį. Žmogus tiesiogiai nuo graužikų neužsikrečia, bet kontaktiniu būdu gali užsikrėsti nuo sergančių naminių gyvūnų.

Vilniaus apskrityje žmonės jersinioze serga visus metus, dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikai. Liga paūmėja šaltuoju metų laiku. Dažniausiai registruojami sporadiniai šios ligos atvejai.

Rudenį nuimant derlių ir sandėliuojant vaisius bei daržoves, užkrato koncentracija paprastai būna nepakankama ligai prasidėti. Saugyklose, namų rūsiuose palaikoma žema temperatūra, kuri yra optimali ant daržovių esančioms jersinijoms intensyviai daugintis, todėl žiemos pabaigoje ir pavasarį jų koncentracija pasiekia maksimumą. Dažniausiai užkratas perduodamas per daržoves, šiek tiek mažiau - per vaisius. Natalija Beliakova nerekomenduoja maistui vartoti apgraužtų ar kitaip pažeistų žalių morkų, kopūstų, burokėlių, kuriuos namų rūsiuose bei daržovių sandėliuose galėjo savo ekskrementais užteršti graužikai. Jersinijos ypač pažeidžia pūvančias daržovių, vaisių vietas, todėl pažeisti produktai turi būti kruopščiai nuplaunami ir nuvalomi. Nesilaikant maisto gaminimo technologijos reikalavimų, užkratas į maistą gali patekti per nešvarias rankas, nuo virtuvės įrankių ir inventoriaus, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta užkrėsta jersinijomis žalia mėsa ar daržovės.

Jersiniozės inkubacinis periodas trunka nuo 1 iki 11 dienų. Liga prasideda staiga, kūno temperatūra pakyla iki 38-39 laipsnių C, išryškėja apsinuodijimas - blogas apetitas, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, viduriavimas dažniausiai su gleivėmis ir krauju. Pilvas papūstas, skausmingas, neretai padidėja kepenys, atsiranda dešinės pilvo pusės skausmai, kurie gali imituoti apendicitą. Oda būna sausa, simetriškai beria liemenį ir galūnes, o, bėrimui išnykus, pradeda luptis oda. Jaunesni vaikai dažniausiai serga lengvesne ligos forma, kuriai būdingas viduriavimas. Pseudoapendicitas dažniau pastebimas vyresniems vaikams bei suaugusiems asmenims.

Stabdant jersiniozės plitimą, gyventojams rekomenduojama: daržoves, vaisius prieš vartojimą kruopščiai nuplauti, paskui nuvalyti ir pakartotinai nuplauti tekančiu vandeniu; nevartoti maistui apgraužtų ar kitaip pažeistų žalių morkų, kopūstų, burokėlių; vartoti tik gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus. Labai svarbu pagamintų daržovių salotų, net išaugintų savo darže, nedėti į šaldytuvą ir nepalikti kitai dienai - jose galbūt esančios jersinijos gali sparčiai pasidauginti. Taip pat patartina pieno ir jo produktus vartoti tik po šiluminio apdorojimo; naudoti atskirus indus bei įrankius žaliems ir vartojimui paruoštiems maisto produktams; atskiras pjaustymo lenteles žaliai mėsai, paukštienai, daržovėms; pjaustymo lenteles, įrankius po sąlyčio su žalia mėsa, paukštiena ar daržovėmis būtina kruopščiai nuplauti karštu vandeniu.

Natalja Beliakova primena, kad, atėjus pavasariui ir ištuštėjus daržovių saugykloms, būtina jas išvalyti pašalinant pūvančius daržovių likučius ir dezinfekuoti. "Tačiau atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, - akcentuoja Natalja Beliakova, - būtina skubiai kreiptis į gydytoją."